\u012edomi i\u0161vada. Komunikatas apie demografij\u0105, o sakinys apie vyresni\u0105j\u0105 kart\u0105 gal\u0117t\u0173 b\u016bti priskiriamas kokiam nors dokumentui apie klimato kait\u0105. Jame bent jau lygyb\u0117s vardan tur\u0117t\u0173 b\u016bti paskai\u010diuota, kiek i\u0161metam\u0173j\u0173 ter\u0161al\u0173 generuos k\u016bdikiai, vaikai, darbingo am\u017eiaus \u017emon\u0117s, o tuomet ir senjorai.<\/p>\n
Ne\u017einau, kiek tai atrodyt\u0173 eti\u0161ka. Ta\u010diau bent jau logi\u0161ka, nes b\u016bt\u0173 paskai\u010diuoti vis\u0173 am\u017eiaus grupi\u0173 i\u0161metamieji ter\u0161alai.<\/p>\n
Iki \u0161iol toki\u0173 paskai\u010diavim\u0173 apie \u017emonijos ter\u0161alus neteko matyti. Neperseniausiai skai\u010diuota, kad or\u0105 metano dujomis labai ter\u0161ia karv\u0117s, kurios prie \u0161itos \u201eneigiamos” \u012ftakos klimato kaitai dar sunaudoja ir daug vandens.<\/p>\n
Nema\u017eai i\u0161metam\u0173j\u0173 ter\u0161al\u0173 priskirta ir kitiems galvijams. I\u0161vada, kad gyvuli\u0173 reikia laikyti kuo ma\u017eiau.<\/p>\n
Tokie pasvarstymai neva kovojant prie\u0161 klimato kait\u0105 bent man asmeni\u0161kai pasirod\u0117 labai subjektyv\u016bs ir keisti. Nepasvertas naudos ir problemos santykis.<\/p>\n
Prie\u0161 keliolika met\u0173 rengiau ra\u0161in\u012f apie tai, kiek naudos duoda viena karv\u0117. Kalbinau vaiguvi\u0161ki\u0173 \u0161eim\u0105, kuri laik\u0117 ne itin piening\u0105 karv\u0119, duodan\u010di\u0105 12-14 litr\u0173 pieno per dien\u0105. Ta\u010diau ji apr\u016bpino \u0161vie\u017eiu pienu, grietin\u0117le, grietine, r\u016bgpieniu, var\u0161ke ir var\u0161k\u0117s s\u016briu dvi \u0161eimas – pa\u010di\u0173 vaiguvi\u0161ki\u0173, netoli gyvenan\u010dio s\u016bnaus, o kartais \u0161io to kli\u016bdavo ir didmies\u010diuose gyvenan\u010di\u0173 vaik\u0173 \u0161eimoms.<\/p>\n
Ta\u010diau yra ir karvi\u0173 rekordininki\u0173, kurios duoda ir 50 litr\u0173 pieno. Tokia karv\u0117 pieno produktais gal\u0117t\u0173 apr\u016bpinti ne dvi, o kokias penkias \u0161eimas.<\/p>\n
Deja, klimato kaita nesveikai besir\u016bpinantys ar tiesiog nieko gudresnio nesugalvojantys, gal tos karv\u0117s ar m\u0117sinio galvijo n\u0117 nemat\u0119 biurokratai akcentuoja tik tai, kad gyvulys i\u0161meta ter\u0161alus. Kiek duoda naudos neskai\u010diuoja.<\/p>\n
Jeigu visk\u0105 matuotume ter\u0161alais, i\u0161eit\u0173, jog reikia naikinti visk\u0105, kas gyva ir net negyva.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, or\u0105 ter\u0161ia net audr\u0173 i\u0161versti ir mi\u0161kuose ar kr\u016bmynuose palikti p\u016bti med\u017eiai.<\/p>\n
Bet gr\u012f\u017ekime prie vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 \u017emoni\u0173. Faktas, jog apie j\u0173 i\u0161metamus ter\u0161alus kalbama ne kokioje nors aplinkos ar klimato kaitos programoje, o Komunikate d\u0117l demografin\u0117s situacijos, skatina kurti s\u0105mokslo teorijas.<\/p>\n
K\u0105 nor\u0117ta pasakyti ne konstatuojant, kad 2060 metais bus ka\u017ekoks procentas vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173, o akcentuojant, kad jie i\u0161mes 39 procentus vis\u0173 ter\u0161al\u0173?<\/p>\n
\u201eGal teks mok\u0117ti ter\u0161os mokest\u012f, kad per ilgai gyvename?, – stebisi kai kurie senjorai. – Gal ir vyresnius \u017emones ateityje bus pasi\u016blyta naikinti kaip karves? Juk jau i\u0161randama \u012fvairiausi\u0173 eutanazijos b\u016bd\u0173? O gal suorganizuos kok\u012f kar\u0105 ir senius pasi\u0173s \u012f pirm\u0105sias fronto linijas?”<\/p>\n
Tik b\u0117da, kad karai, sprogdinimai, dang\u0173 skrod\u017eian\u010dios raketos, \u0161imtai t\u016bkstan\u010di\u0173 yran\u010di\u0173 \u017euvusi\u0173j\u0173 k\u016bn\u0173, pramon\u0117s \u012fmoni\u0173, b\u016bst\u0173, mokykl\u0173, ligonini\u0173 griovimai ir atstatymai daro dar didesn\u0119 \u017eal\u0105 gamtai bei \u012ftak\u0105 klimato at\u0161ilimui negu metano dujos.<\/p>\n
Bet apie tai nei Europos Komisija, nei Parlamentas, nei atskir\u0173 valstybi\u0173 vietos vald\u017eios neu\u017esimena. Tik rengiasi pl\u0117sti senus ir kurti naujus poligonus, statyti ginkl\u0173 gamyklas, vystyti karo pramon\u0119.<\/p>\n
Net i\u0161varyti \u017emones i\u0161 savo nam\u0173, manipuliuojant saugumo naratyvu.<\/p>\n
Nustebti d\u0117l senjorus \u012f\u017eeid\u017eian\u010dio sakinio svarbiame EK dokumente gal\u0117t\u0173 ne vien Lietuva, kur \u0161imtui vaik\u0173 iki penkiolikos met\u0173 tenka 134 \u0161e\u0161iasde\u0161imt penkeri\u0173 met\u0173 sulauk\u0119 senjorai.<\/p>\n
Ne k\u0105 geresn\u0117 demografin\u0117 situacija visame seniausiuoju laikomame Europos \u017eemyne.<\/p>\n
Skai\u010diuojama, jog 2030 metais vidutinis europie\u010dio am\u017eius bus 45 metai. Vokietijoje ir Italijoje vyresni nei 65 met\u0173 \u017emon\u0117s sudarys daugiau nei penktadal\u012f populiacijos. Graikijoje tokio am\u017eiaus senjorai sudarys 19,2 proc. vis\u0173 gyventoj\u0173. Net ir Pranc\u016bzijoje, kur demografin\u0117 pad\u0117tis buvo geriausia Europoje, ir tik visai neseniai mir\u010di\u0173 skai\u010dius aplenk\u0117 gimimus, 2030 metais senjorai sudarys 16,4 proc. vis\u0173 gyventoj\u0173.<\/p>\n
Bet ar tikrai vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s yra did\u017eiausi ter\u0161\u0117jai?<\/p>\n
Kalbama, kad senjorai da\u017eniausia gyvena senos statybos namuose, kurie pareikalauja daug energijos, nam\u0173 ap\u0161ildymui naudoja i\u0161kastin\u012f kur\u0105, va\u017ein\u0117ja senais automobiliais, kurie ter\u0161ia or\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau ar tikrai taip ir ne kitaip yra? A\u0161 asmeni\u0161kai stebiu kit\u0105 tendencij\u0105. Bent jau Lietuvoje daugelis vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 parduoda savo namus kaimuose ir keliasi \u012f butus miestuose ar rajono centruose, kur ma\u017eiau fizinio darbo, kurio nam\u0173 \u016bkyje jie jau nepaj\u0117gia dirbti, kur \u010dia pat parduotuv\u0117s, gydymo \u012fstaigos.<\/p>\n
Daugelis daugiabu\u010di\u0173 miestuose jau renovuoti, atitinka auk\u0161tesnius energetinius standartus. O jei ir nerenovuoti, kuo \u010dia d\u0117ti senjorai? Tuose pa\u010diuose daugiabu\u010diuose gyvena ir jaunos \u0161eimos.<\/p>\n
O priva\u010dius vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 namelius nusipirk\u0119 jauni juos ap\u0161iltina, sumodernina.<\/p>\n
Jeigu senyvi \u017emon\u0117s ir lieka gyventi tuose nemoderniuose namuose, \u0161ildo juos anglimi, bet jie aplinkos tar\u0161\u0105 kompensuoja kitais b\u016bdais.<\/p>\n
Yra taup\u016bs. Priima tvaresnius sprendimus. Ma\u017eiau vartoja. Tenkinasi kuklesniu maistu ir seniai pirktomis drapanomis. Gyvena s\u0117sliai. Retai kur va\u017ein\u0117ja automobiliais. I\u0161 nam\u0173 pajuda tik d\u0117l b\u016btiniausi\u0173 reikal\u0173. Neskraido l\u0117ktuvais. Da\u017enas naudojasi tik visuomeniniu transportu. Ypa\u010d jeigu gyvena mieste.<\/p>\n
Nenoriu prie\u0161inti kart\u0173. Ta\u010diau ar ne daugiau or\u0105 ir aplink\u0105 ter\u0161ia jaunos \u0161eimos, kur kiekvienas suaug\u0119s turi atskir\u0105 automobil\u012f. Juo va\u017eiuoja \u012f darb\u0105, sporto klub\u0105, pramog\u0173 vietas, ve\u017eioja vaikus \u012f mokyklas ir dar\u017eelius, \u012f b\u016brelius, baseinus, treniruotes ir kitokius u\u017esi\u0117mimus. Daug keliauja, skraidydami l\u0117ktuvais, kurie taip pat labai ter\u0161ia or\u0105.<\/p>\n
Bet ar galima juos u\u017e tai smerkti? Jie tiesiog gyvena, augina vaikus, r\u016bpinasi j\u0173 ir savo gerove. \u012e k\u0105 pavirst\u0173 gyvenimas, jeigu kiekviena \u0161eima prad\u0117t\u0173 skai\u010diuoti savo i\u0161metamus ter\u0161alus?<\/p>\n
Tod\u0117l nat\u016bralu, kad tokio auk\u0161to rango Europos pareig\u016bn\u0173 parengtame Komunikate visai netinkamame kontekste pavartotas sakinys, jog senjorai generuos 39 procentus i\u0161metam\u0173j\u0173 ter\u0161al\u0173, \u012f\u017eeid\u017eia vyresni\u0105j\u0105 kart\u0105, kuriai pastaruoju metu tenka ir taip nema\u017eai i\u0161\u0161\u016bki\u0173.<\/p>\n
Kuklios pajamos. Gyvenim\u0105 spar\u010diai kei\u010dian\u010dios i\u0161maniosios technologijos, kurias kartais sunku permanyti vyresniems \u017emon\u0117ms. Sveikatos problemos. Prie viso to daug\u0117ja visuomeni\u0173, kuriose itin akcentuojamas jaunyst\u0117s ir fizinio gro\u017eio kultas. Tod\u0117l bent jau Lietuvoje penkiasde\u0161imtme\u010diai jau sunkokai gauna darb\u0105.<\/p>\n
Lietuvoje \u0161iuos i\u0161\u0161\u016bkius dar paa\u0161trina, jog dalis vyresni\u0173j\u0173 \u017emoni\u0173 gyveno kitoje santvarkoje ir prie kitokios tvarkos. Tod\u0117l ir d\u0117l \u0161ios patirties kartais gali sulaukti sumenkinimo ar pa\u017eeminimo. Net socialiniuose tinkluose koks nepraustaburnis gali r\u0117\u017eti: \u201etyl\u0117k sene, gyvenusi sssr”.<\/p>\n
Nors toje sssr ir prie\u0161 tai buvusioje nepriklausomoje Lietuvoje vyresni ir jauni \u017emon\u0117s buvo artimesni, tur\u0117jo tampresn\u012f ry\u0161\u012f. Neretai po vienu stogu gyveno kelios kartos. Seneliai savo vaikams pad\u0117davo auginti j\u0173 ma\u017eylius. \u012e vyresn\u012f \u017emog\u0173 buvo \u017ei\u016brima ne kaip \u012f ter\u0161\u0117j\u0105, o kaip \u012f i\u0161minties ne\u0161\u0117j\u0105, gyvenimi\u0161kos patirties dalintoj\u0105, Mokytoj\u0105. Vyresnis \u017emogus jaut\u0117si reikalingas.<\/p>\n
\u0160iandien jis vieni\u0161\u0117ja. Nes vaikai gyvena didmies\u010diuose, o daugelio – ir u\u017esienyje. Aplanko retai. Kiti – visai vieni\u0161i, nes vaik\u0173 neturi, jie i\u0161\u0117jo anks\u010diau laiko arba i\u0161si\u017ead\u0117jo t\u0117v\u0173. Belieka laukti maltie\u010di\u0173 su duben\u0117liu sriubos.<\/p>\n
Yra toks posakis: \u201eJei jaunyst\u0117 \u017einot\u0173, jei senatv\u0117 gal\u0117t\u0173”… Bet visuomet rusena viltis, kad jauni \u017emon\u0117s susiprot\u0117s \u012fgalinti senoli\u0173 i\u0161mint\u012f.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 \u012edomi i\u0161vada. Komunikatas apie demografij\u0105, o sakinys apie vyresni\u0105j\u0105 kart\u0105 gal\u0117t\u0173 b\u016bti priskiriamas kokiam nors dokumentui apie…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":88971,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,30,31,773,5413,34,35,24,18490,3966,32,33,37,39,36,38,40,10320,23,22,28,29,1510,16316,26,27],"class_list":{"0":"post-88970","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-demografija","12":"tag-ek","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-headlines","16":"tag-jaunyste","17":"tag-klimatas","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-lietuva","21":"tag-lietuviu","22":"tag-lithuania","23":"tag-lithuanian","24":"tag-lt","25":"tag-musneckiene","26":"tag-naujienos","27":"tag-news","28":"tag-populiariausios-naujienos","29":"tag-populiariausiosnaujienos","30":"tag-senatve","31":"tag-tersalai","32":"tag-top-stories","33":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115934850107423072","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/88970","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=88970"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/88970\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/88971"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=88970"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=88970"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=88970"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}