ginkluot\u0117s<\/a> kategorija, kuri taikin\u012f veikia ne tiesiogine mechanine energija (ne sviediniu, kulka ar skeveldra), o kitais fiziniais poveikiais. Da\u017eniausiai tai yra kryptin\u0117s energijos ginklai. Tokie ginklai generuoja tam tikros r\u016b\u0161ies energijos spindul\u012f ar bangas, kurios gali sutrikdyti gyvosios j\u0117gos ar technikos veikim\u0105.<\/p>\n\u0160iai kategorijai priklauso, pavyzd\u017eiui, elektromagnetiniai ginklai (mikrobang\u0173 spinduliai, lazeriai, elektromagnetiniai impulsai) bei akustiniai ginklai (labai didelio intensyvumo garso ar infragarso bang\u0173 spinduliuot\u0117).<\/p>\n
\u010cia galima pamin\u0117ti ir kit\u0105 nemirtin\u0105 kovos \u012frang\u0105, kuri veikia per jutimus ar psichik\u0105 \u2013 pavyzd\u017eiui, akinamosios \u0161viesos spinduliai ar chemin\u0117s dirginan\u010dios med\u017eiagos. Pagrindinis tokios ginkluot\u0117s tikslas yra laikinai neutralizuoti arba sutrikdyti prie\u0161inink\u0105 fizi\u0161kai, nesunaikinant infrastrukt\u016bros ir (idealiu atveju) nesukeliant ilgalaiki\u0173 ar mirtin\u0173 su\u017ealojim\u0173.<\/p>\n
Pa\u017eym\u0117tina, kad nekinetiniai ginklai m\u016b\u0161io lauke yra naudojami jau seniai. Didel\u0119 svarb\u0105 moderniuose kariniuose konfliktuose turi elektronin\u0117s kovos priemon\u0117s (angl. electronic warfare \u2013 EW): radar\u0173 slopinimas, ry\u0161i\u0173 trukdymas, elektromagnetiniai impulsai (angl. electromagnetic pulse \u2013 EMP), galintys i\u0161vesti i\u0161 rikiuot\u0117s elektronin\u0119 \u012frang\u0105.<\/p>\n
Lietuvoje taip pat nuolatos jau\u010diamas GPS signal\u0173 trikdymas, sklindantis i\u0161 Karaliau\u010diaus. Ta\u010diau pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais intensyviai tyrin\u0117jami nekinetiniai ginklai, veikiantys b\u016btent gyv\u0105j\u0105 j\u0117g\u0105, siekiant sukelti skausm\u0105, dezorientacij\u0105, panik\u0105 arba laikinai pakenkti jusl\u0117ms.<\/p>\n
Prasiskverbia \u012f odos pavir\u0161i\u0173<\/p>\n
Garsiausias mikrobangomis paremto ginklo pavyzdys \u2013 JAV sukurta sistema \u201eActive Denial System\u201c (ADS), dar vadinama \u201eskausmo spinduliu\u201c.<\/p>\n
\u0160is prietaisas skleid\u017eia didelio intensyvumo milimetrini\u0173 bang\u0173 mikrobang\u0173 spindul\u012f, kurio bangos ilgis \u2013 ~3,2 mm (95 GHz). Fizi\u0161kai toks spindulys sukelia dielektrin\u012f kaitinim\u0105 taikinyje, taip pat, kaip ir buitin\u0117 mikrobang\u0173 krosnel\u0117.<\/p>\n
Ta\u010diau skirtingai nuo buitin\u0117s mikrobang\u0173 krosnel\u0117s, veikian\u010dios ~2,45 GHz da\u017eniu, ADS naudoja daug auk\u0161tesn\u012f da\u017en\u012f (95 GHz), d\u0117l to energija prasiskverbia tik 0,4 mm \u012f odos pavir\u0161i\u0173 ir gali j\u012f \u012fkaitinti iki ~50\u201355\u00b0C per kelias sekundes. Tai sukelia stipr\u0173 deginant\u012f skausm\u0105, priver\u010diant\u012f instinktyviai trauktis i\u0161 spindulio zonos. Trumpas tokios spinduliuot\u0117s poveikis sukelia tik odos paraudim\u0105. \u017dinoma, galima sukurti tokias sistemas, naudojan\u010dias ma\u017eesnius da\u017enius, kurios gal\u0117t\u0173 sukelti gilesni\u0173 audini\u0173 pa\u017eeidimus.<\/p>\n
Didelio intensyvumo mikrobang\u0173 impulsai taip pat tyrin\u0117jami kaip priemon\u0117, skirta techninei \u012frangai i\u0161jungti ar (ir) sugadinti. Pavyzd\u017eiui, kuriamos HPM (angl. high-power microwave) sistemos ir net raketos (CHAMP projektas), kurios skleid\u017eia trumpus galingus mikrobang\u0173 impulsus, galin\u010dius sugadinti elektronikos komponentus, i\u0161jungti radarus, ry\u0161io priemones. Toks impulsas \u2013 tarsi lokalizuota elektromagnetin\u0117 bomba, galinti i\u0161vesti i\u0161 rikiuot\u0117s prie\u0161ininko elektronik\u0105 be kinetin\u0117s atakos.<\/p>\n
Pasirei\u0161k\u0117 diplomatams<\/p>\n
Pulsuojantys radijo da\u017eniai siejami ir su paslaptinguoju \u201eHavanos sindromu\u201c. Havanos sindromas \u2013 tai ne iki galo paai\u0161kintas sveikatos sutrikim\u0173 rinkinys, apie kur\u012f nuo 2016 m. prane\u0161\u0117 JAV ir Kanados diplomatai bei \u017evalgybos pareig\u016bnai, dirb\u0119 Kuboje ir kitose \u0161alyse.<\/p>\n
\u017dmon\u0117s skund\u0117si staigiais galvos skausmais, galvos svaigimu, pykinimu, klausos sutrikimais, koncentracijos ir atminties problemomis, kartais \u2013 spaudimo ar garso poj\u016b\u010diu galvoje. I\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo sp\u0117liojama apie galim\u0105 krypting\u0105 mikrobang\u0173 ar garso poveik\u012f, ta\u010diau v\u0117lesni tyrimai pateik\u0117 ir alternatyvi\u0173 paai\u0161kinim\u0173, \u012fskaitant psichologinius veiksnius ar aplinkos \u012ftak\u0105. Iki \u0161iol n\u0117ra vieningo mokslinio sutarimo d\u0117l \u201eHavanos sindromo\u201c prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n
Kitas elektromagnetini\u0173 ginkl\u0173 tipas \u2013 lazeriai. Lazerio spindulys taip pat nekontaktiniu b\u016bdu perduoda energij\u0105 taikiniui. Karin\u0117je \u012frangoje sutinkamos tiek matomos \u0161viesos, tiek infraraudon\u0173j\u0173 spinduli\u0173 lazerin\u0117s sistemos.<\/p>\n
Galingi lazeriai gali b\u016bti skirti fiziniam taikinio sunaikinimui (mechani\u0161kai sugadinti dron\u0105 ar raket\u0105 skryd\u017eio metu), ta\u010diau egzistuoja ir akinamieji lazeriai. Silpnesnio intensyvumo, pla\u010diau skleid\u017eiamas lazerio spindulys gali apakinti prie\u0161inink\u0105.<\/p>\n
Priklausomai nuo poveikio trukm\u0117s apakinti galima laikinai arba visam laikui. D\u0117l \u0161io galimo poveikio dar 1995 m. priimtas tarptautinis draudimas naudoti ginklus, specialiai sukurtus apakinti. Vis d\u0117lto lazeriai pla\u010diai naudojami kaip \u012fvairi\u0173 optini\u0173 jutikli\u0173 (pvz. \u017eem\u0117\u2013oras raket\u0173 optiniai sekikliai) naikinimo ar laikino sutrikdymo priemon\u0117s.<\/p>\n
Kova garsu<\/p>\n
Antroji nekinetini\u0173 ginkl\u0173 \u0161eima \u2013 garsiniai arba akustiniai ginklai. J\u0173 veikimas paremtas didelio intensyvumo garso bangomis, kurios gali fizi\u0161kai paveikti taikin\u012f per klausos organus, sl\u0117gio bang\u0105 ar net viso k\u016bno vibracij\u0105.<\/p>\n
Vienas toki\u0173 \u012frengini\u0173 yra LRAD (angl. Long Range Acoustic Device), da\u017enai vadinamas tiesiog garso patranka. LRAD \u2013 tai kryptinis garsiakalbi\u0173 masyvas, galintis skleisti itin intensyv\u0173 ir siaurai fokusuot\u0105 garso pluo\u0161t\u0105.<\/p>\n
\u012erenginys atrodo tarsi didel\u0117 plok\u0161\u010dia l\u0117k\u0161t\u0117 (~0,5\u20131 m skersmens), sudaryta i\u0161 daugelio sinchroni\u0161kai veikian\u010di\u0173 garsiakalbi\u0173. Taikinio zonoje sukeliamas kurtinamas triuk\u0161mas, ta\u010diau vos u\u017e keli\u0173 de\u0161im\u010di\u0173 metr\u0173 poveikio prakti\u0161kai nebelieka.<\/p>\n
LRAD NATO kariuomen\u0117se naudojamas \u017eodiniams \u012fsp\u0117jimams dideliu atstumu, nes naudojant \u0161i\u0105 \u012frang\u0105 \u017emogaus kalbos suprantamumas i\u0161lieka net u\u017e kilometro. Naujausi\u0173 LRAD modeli\u0173 garso sl\u0117gio lygis siekia ~160 dB 1 metro atstumu. Tai rei\u0161kia, kad net u\u017e 20 metr\u0173 gali jaustis 110\u2013120 dB lygio garsas \u2013 pakankamas sukelti skausm\u0105 ausyse ir laikin\u0105 kurtum\u0105. 160 dB triuk\u0161mas arti ausies gali supl\u0117\u0161yti ausies b\u016bgnel\u012f ir pa\u017eeisti vidin\u0119 aus\u012f, sukelti vestibiuliarinio aparato (pusiausvyros) sutrikimus.<\/p>\n
Infragarsas \u2013 tai garso bangos, kuri\u0173 da\u017enis \u017eemesnis nei 20 Hz, t. y. \u017eemiau \u017emogaus girdimumo slenks\u010dio. Populiariojoje literat\u016broje infragarsui priskiriamos \u012fvairios s\u0105mokslo teorijos: es\u0105 tam tikras da\u017enis (~7 Hz) gali sukelti vidaus organ\u0173 rezonans\u0105 ir net sustabdyti \u0161ird\u012f, o vadinamoji \u201erudoji nata\u201c (angl. brown note) (~5 Hz) neva atima \u017earnyno kontrol\u0119. Nors tokie ekstremal\u016bs efektai n\u0117ra moksli\u0161kai ar eksperimenti\u0161kai patvirtinti, infragarsas tikrai veikia fiziologi\u0161kai.<\/p>\n
Esant pakankamai didelei jo amplitudei, infragarso bangos gali sukelti nerim\u0105, pykinim\u0105, galvos skausm\u0105, spaudimo poj\u016bt\u012f. Tik\u0117tina, kad tai susij\u0119 tiek su vidin\u0117s ausies pusiausvyros sistemos dirginimu (pana\u0161iai, kaip \u017eemo da\u017enio virpesiai sukelia j\u016bros lig\u0105), tiek su rezonansiniais rei\u0161kiniais kr\u016btin\u0117s l\u0105stoje, akyse.<\/p>\n
Primena Venesuelos atvej\u012f<\/p>\n
Karinis susidom\u0117jimas infragarsu yra pastovus tod\u0117l, kad tokios bangos ma\u017eai slopinamos ore, be to, jos jau\u010diamos visu k\u016bnu, tod\u0117l aus\u0173 apsauga tampa neveiksminga. Jau nuo XX a. pabaigos buvo m\u0117ginim\u0173 kurti kryptinius infragarsinius \u0161altinius. Galima rasti eksperiment\u0173 su infragarsu imituojant kitus garso \u0161altinius \u2013 pvz. l\u0117ktuv\u0173 varikli\u0173 triuk\u0161m\u0105.<\/p>\n
\u0160i id\u0117ja sugr\u012f\u017eta ir dabar imituojant dron\u0173 ar kit\u0173 skraidykli\u0173 gars\u0105, sukeliant nerim\u0105 ir (ar) baim\u0119 prie\u0161ininkui (tik jau nebe infragarsiniame diapazone, bet kaip girdimo da\u017enio nekinetinis ginklas). Taip pat yra fiksuota bandym\u0173 sukurti infragarsin\u0119 patrank\u0105, kuri taikinio zonoje \u017emon\u0117ms gal\u0117t\u0173 sukelti nerimo jausm\u0105, pykinim\u0105. Ta\u010diau bent kol kas veikian\u010dios efektyvios infragarsin\u0117s ginkluot\u0117s n\u0117ra.<\/p>\n
Da\u017eniausiai sutinkamas ir jau min\u0117tas garsu paremt\u0173 ginkl\u0173 pavyzdys \u2013 tai kurtinamosios granatos (angl. flashbang). Tai nedideli sprogstamieji u\u017etaisai, sukurti sukelti did\u017eiul\u012f \u0161viesos blyksn\u012f (~7 mln. kandel\u0173) ir kurtinam\u0105 trenksm\u0105 (160\u2013180 dB).<\/p>\n
Sprogstamasis u\u017etaisas projektuojamas taip, kad nesusidaryt\u0173 skeveldr\u0173. Da\u017enai granatos korpusas b\u016bna popierinis ar plastikinis, tad n\u0117ra su\u017ealojama \u0161rapneliu, ta\u010diau garsas ir sl\u0117gio banga sukelia laikin\u0105 aklum\u0105, kurtum\u0105, pusiausvyros sutrikim\u0105 ir i\u0161g\u0105st\u012f.<\/p>\n
\u0160i\u0173 granat\u0173 sm\u016bgin\u0117 banga (nors ir silpnesn\u0117 u\u017e kovinio u\u017etaiso) gali sukelti vidaus traum\u0173 \u2013 medicinoje apra\u0161oma, kad sprogim\u0173 pirmin\u0117s bangos trauma pa\u017eeid\u017eia plonas membranas: ne tik ausies b\u016bgnelius, bet ir plau\u010dius, \u017earnyn\u0105, akis. Tad, jeigu kurtinamoji granata sprogsta arti veido, gali imti kraujuoti i\u0161 aus\u0173, nosies, \u017emogus gali net prarasti s\u0105mon\u0119 d\u0117l smegen\u0173 sukr\u0117timo.<\/p>\n
Psichologinis veiksnys<\/p>\n
Gr\u012f\u017etant prie liudininko i\u0161 Venesuelos min\u0117t\u0173 simptom\u0173 (kraujas i\u0161 nosies, koordinacijos netekimas), visi jie gal\u0117t\u0173 kilti tiesiog nuo galingo trenksmo ir \u0161viesos blyksnio. Jeigu nedidel\u0117je patalpoje b\u016bt\u0173 susprogdintos kelios galingos kurtinamosios granatos, netoliese esantys \u017emon\u0117s tikrai gali gauti kont\u016bzij\u0105: jiems b\u0117gs kraujas i\u0161 su\u017ealot\u0173 nosies kapiliar\u0173, aus\u0173, jie jaus pykinim\u0105 (smegen\u0173 sutrenkimo simptomas), gali vemti krauju (jei buvo praryta kraujo i\u0161 nosiarykl\u0117s ar pa\u017eeistas skrandis).<\/p>\n
\u012edomu, kad net pasakojimai (tokie, kaip \u010dia aptariamas i\u0161 Venesuelos) gali b\u016bti laikomi tam tikru nekinetiniu ginklu. Net jei ir nepatvirtintas, min\u0117tas gandas gali psichologi\u0161kai demoralizuoti galimus prie\u0161ininkus net ir be tikro ginklo panaudojimo.<\/p>\n
Vien \u017einojimas, kad ka\u017ekur gali b\u016bti nepastebimas prietaisas, kuris akimirksniu gali pa\u017eeisti od\u0105, akis, ausis ar vidaus organus, kelia didel\u012f psichologin\u012f nerim\u0105 prie\u0161ininkui. Nekinetini\u0173 ginkl\u0173 k\u016brimas \u012fne\u0161a nauj\u0105 matmen\u012f \u012f ginklavimosi var\u017eybas \u2013 ne tik fizin\u012f, bet ir psichologin\u012f.<\/p>\n
Dr. Benas Gabrielis Urbonavi\u010dius yra Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos moksl\u0173 fakulteto (KTU MGMF) docentas.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Pasak vieno \u012fvykio liudininko, \u201eamerikie\u010diai paleido ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus \u012f labai galing\u0105 garso bang\u0105, staiga pajutau, lyg mano galva…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":89245,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,18520,6974,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,44,28,29,1714,26,27,694,3358,74,75,76],"class_list":["post-89244","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-ginkluote","tag-gynybos-pramone","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-technologijos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-venesuela","tag-verslo-nuomones","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115937929122213223","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/89244","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=89244"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/89244\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/89245"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=89244"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=89244"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=89244"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}