{"id":89445,"date":"2026-01-22T12:30:10","date_gmt":"2026-01-22T12:30:10","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/89445\/"},"modified":"2026-01-22T12:30:10","modified_gmt":"2026-01-22T12:30:10","slug":"palukanos-kinta-iprociai-lieka-kas-menesi-lietuviai-sunesa-apie-puse-milijardo-euru-indeliu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/89445\/","title":{"rendered":"Pal\u016bkanos kinta, \u012fpro\u010diai lieka: kas m\u0117nes\u012f lietuviai sune\u0161a apie pus\u0119 milijardo eur\u0173 ind\u0117li\u0173"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align:justify;\">\u201eUrbo\u201c banko Verslo tarnybos direktorius Julius Iva\u0161ka sako, kad bankams nustatant u\u017e ind\u0117lius mokam\u0173 pal\u016bkan\u0173 normas, \u0161i s\u0105saja yra tiesiogin\u0117, nors tikrai ne vienintel\u0117.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align:justify;\">\u201eECB sprendimai d\u0117l bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 ne tik \u201evairuoja\u201c rink\u0105, bet ir signalizuoja apie tam tikras ateities tendencijas. Ta\u010diau tai \u2013 tikrai ne vienintelis faktorius, kuriuo remiasi bankai, nustatydami savo ind\u0117li\u0173 kainodar\u0105, kuriai \u012ftakos turi daugyb\u0117 papildom\u0173 veiksni\u0173 \u2013 nuo makroekonomin\u0117s aplinkos iki konkretaus banko veiklos ypatum\u0173\u201c, \u2013 sako J. Iva\u0161ka.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align:justify;\">Kaip keit\u0117si ind\u0117li\u0173 pal\u016bkanos?\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align:justify;\">Auk\u0161\u010diausia pastar\u0173j\u0173 met\u0173 bazin\u0117 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 norma ECB buvo fiksuota 2023 m. rugs\u0117jo pabaigoje, j\u0105 kilstel\u0117jus 25 baziniais punktais nuo 3,75 iki 4 proc.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align:justify;\">\u201eReaguojant \u012f tai, jau kit\u0105 m\u0117nes\u012f EURIBOR \u2013 vidutin\u0117 pal\u016bkan\u0173 norma, u\u017e kuri\u0105 didieji euro zonos bankai vieni kitiems skolina pinigus tarpbankin\u0117je rinkoje \u2013 pasiek\u0117\u00a04,2 proc.,\u00a0did\u017eiausi\u0105 lyg\u012f net nuo 2009 m. prad\u017eios. T\u0173\u00a0met\u0173 spal\u012f Lietuvoje\u00a0gyventoj\u0173 1\u20132 m. trukm\u0117s ind\u0117li\u0173\u00a0vidutin\u0117s pal\u016bkanos siek\u0117 3,98 proc., o lapkrit\u012f \u2013 4,19 proc. 2024 m. prad\u017eioje EURIBOR normai \u0117mus ma\u017e\u0117ti, i\u0161 paskos patrauk\u0117 ir vidutinis Lietuvoje padedam\u0173 ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 dydis\u201c, \u2013 pasakoja J. Iva\u0161ka.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align:justify;\">Pastebima, kad bent jau artimiausiu metu u\u017e ind\u0117lius mokam\u0173 pal\u016bkan\u0173 augimo tik\u0117tis nevert\u0117t\u0173. Pastarajame pos\u0117dyje 2025 m. gruod\u012f ECB, kaip ir prognozuota, paliko jau pusmet\u012f nepakeistas 2 proc. bazines ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 normas.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align:justify;\">Lietuvos banko (LB) duomenimis, pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f u\u017e naujai pad\u0117tus 1\u20132 m. trukm\u0117s terminuotus ind\u0117lius gyventojams vidutini\u0161kai buvo mokamos 2,39 proc. pal\u016bkanos. Atskiruose bankuose galima gauti ir patrauklesni\u0173 pasi\u016blym\u0173, ypa\u010d sutartis sudarant internetu. 6 m\u0117n. trukm\u0117s EURIBOR pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f, priklausomai nuo dienos, svyravo tarp 2,11 ir 2,15 proc.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align:justify;\">Pal\u016bkanos kinta, ind\u0117li\u0173 sumos nema\u017e\u0117ja\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align:justify;\">J. Iva\u0161ka taip pat atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad nors vidutines Lietuvoje u\u017e ind\u0117lius mokamas pal\u016bkanas ai\u0161kiai galima susieti su EURIBOR poky\u010diais, \u0161i\u0173 pal\u016bkan\u0173 ma\u017e\u0117jimas i\u0161 esm\u0117s neveikia bendros kas m\u0117nes\u012f padedam\u0173 ind\u0117li\u0173 sumos.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align:justify;\">\u201eNuo 2023 m. spalio kiekvien\u0105 m\u0117nes\u012f gyventoj\u0173 naujai padedam\u0173 ind\u0117li\u0173 bendra suma Lietuvoje i\u0161liko ma\u017edaug tokia pat ir svyravo apie pus\u0119 milijardo eur\u0173. Ma\u017eiausiai nauj\u0173 ind\u0117li\u0173 \u2013 u\u017e bendr\u0105 399,1 mln. eur\u0173 sum\u0105 \u2013 \u0161iuo laikotarpiu buvo pad\u0117ta 2024 m. kovo m\u0117nes\u012f. Daugiausiai, u\u017e 693 mln. eur\u0173 \u2013 t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 gegu\u017e\u0119. 2025 m. lapkrit\u012f lietuviai nauj\u0173 ind\u0117li\u0173 pad\u0117jo u\u017e 597,7 mln. eur\u0173\u201c, \u2013 skai\u010diuoja J. Iva\u0161ka.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align:justify;\">\u201eUrbo\u201c banko Verslo tarnybos direktorius \u012fsitikin\u0119s, kad tai lemia ind\u0117lio, kaip finansinio taupymo instrumento, paprastumas, suprantamumas ir saugumas.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align:justify;\">\u201eInd\u0117li\u0173 koncepcija lietuviui yra paprasta, pa\u017e\u012fstama ir gerai suprantama \u2013 ypa\u010d lyginant su dinami\u0161ka ir nenusp\u0117jama investicini\u0173 fond\u0173, akcij\u0173 ar bir\u017e\u0173 rinka. Papildomo patrauklumo ind\u0117liams suteikia ir j\u0173 saugumas \u2013 kaip \u017einia, visi ind\u0117liai iki 100 t\u016bkst. eur\u0173 sumos m\u016bs\u0173 \u0161alyje yra apdrausti. Tad nors ind\u0117lis negarantuoja didel\u0117s investicin\u0117s gr\u0105\u017eos, akivaizdu, kad lietuviai \u0161iuo instrumentu pasitiki ir juo noriai naudojasi\u201c, \u2013 sako J. Iva\u0161ka.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align:justify;\">Pasak eksperto, nors ind\u0117lis nelaikomas pelningu investiciniu instrumentu, galimybi\u0173 gauti auk\u0161tesnes nei rinkos pal\u016bkanas papildomai suteikia konkurencin\u0117 kova, kai bankai si\u016blo ypatingas ind\u0117li\u0173 pal\u016bkan\u0173 s\u0105lygas.\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align:justify;\">LB duomenimis, 2025 m. lapkri\u010dio pabaigoje bendra Lietuvos gyventoj\u0173 pad\u0117t\u0173 ind\u0117li\u0173 suma siek\u0117 27,15 mlrd. eur\u0173.\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u201eUrbo\u201c banko Verslo tarnybos direktorius Julius Iva\u0161ka sako, kad bankams nustatant u\u017e ind\u0117lius mokam\u0173 pal\u016bkan\u0173 normas, \u0161i s\u0105saja&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":89446,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,559,37,39,560,36,38,40,23,561,85,46],"class_list":{"0":"post-89445","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-it","10":"tag-lietuva","11":"tag-lietuviu","12":"tag-lietuvoje","13":"tag-lithuania","14":"tag-lithuanian","15":"tag-lt","16":"tag-naujienos","17":"tag-patarimai","18":"tag-uzsienyje","19":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115938762615447350","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/89445","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=89445"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/89445\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/89446"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=89445"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=89445"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=89445"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}