{"id":89742,"date":"2026-01-22T19:22:08","date_gmt":"2026-01-22T19:22:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/89742\/"},"modified":"2026-01-22T19:22:08","modified_gmt":"2026-01-22T19:22:08","slug":"egle-dziugyte-neisvengiamas-dirbtinis-intelektas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/89742\/","title":{"rendered":"Egl\u0117 D\u017eiugyt\u0117. Nei\u0161vengiamas dirbtinis intelektas"},"content":{"rendered":"

\u0160is klausimas aktualus ne tik profesionaliems investuotojams. Net jei \u017emogus niekada neinvestavo, jo pensij\u0173 fondai, bank\u0173 investiciniai produktai ir net valstyb\u0117s finansavimo galimyb\u0117s vis labiau priklauso nuo to, kaip vystosi DI. Tai neb\u0117ra ni\u0161in\u0117 technologij\u0173 tema, tai tapo visos ekonomikos strukt\u016briniu veiksniu.<\/p>\n

Kod\u0117l apie DI kalbame b\u016btent dabar?<\/p>\n

Investuotojai \u0161iandien perka ne atskir\u0105 technologij\u0105, o vis\u0105 ateities ekonomik\u0105: nuo specializuot\u0173 lust\u0173 ir duomen\u0173 centr\u0173 iki energijos tiekimo infrastrukt\u016bros, debesijos ir programin\u0117s \u012frangos. Vienas sandoris ar viena \u017einia apie naujas DI investicijas ir rinkos reaguoja staigiai.<\/p>\n

Pasak \u201eJ. P. Morgan\u201c analitik\u0173, apie 75 proc. \u201eS&P 500\u201c indekso augimo nuo \u201eChatGPT\u201c paleidimo siejama b\u016btent su DI tema, o apie 80 proc. viso indekso peln\u0173 generuoja labai siaura technologini\u0173 lyderi\u0173 grup\u0117. Kitaip tariant, net pla\u010diai diversifikuoti portfeliai \u0161iandien de facto remiasi viena prielaida \u2013 DI augimas t\u0119sis be didesni\u0173 sutrikim\u0173.<\/p>\n

Tuo pat metu did\u017eiosios technologij\u0173 bendrov\u0117s iki 90 proc. savo kapitalo i\u0161laid\u0173 artimiausiais metais planuoja nukreipti b\u016btent \u012f DI infrastrukt\u016br\u0105. Tai apima duomen\u0173 centrus, specializuotus lustus ir energijos u\u017etikrinimo sprendimus. Prognozuojama, kad vien duomen\u0173 centr\u0173 elektros suvartojimas pasauliniu mastu i\u0161augs nuo 415 teravatvaland\u017ei\u0173 2024 m. iki ma\u017edaug 945 teravatvaland\u017ei\u0173 2030 m. Tai rodo real\u0173 technologijos mast\u0105, bet kartu ir spar\u010diai augan\u010di\u0105 koncentracij\u0105.<\/p>\n

Klasikiniai burbulo po\u017eymiai jau matomi<\/p>\n

DI rinkoje vis da\u017eniau matome klasikinius burbulo signalus: \u0161imtamilijonines investicijas \u012f ankstyvos stadijos \u012fmones be produkto ar pajam\u0173; naudojamus skolos instrumentus ten, kur anks\u010diau dominavo nuosavas kapitalas; tarpusavio finansavimo sandorius, kai realus pinig\u0173 srautas tampa sunkiai atsekamas. Visa tai lydi stipri baim\u0117 likti nuo\u0161alyje bei ka\u017ekur nesp\u0117ti, kuri da\u017enai nugali analiz\u0119 ir skai\u010di\u0173 logik\u0105.<\/p>\n

Istori\u0161kai tai n\u0117ra pirmas kartas. 1999\u20132000 m. \u201edot-com\u201c burbulo piko metu vos keli sektoriai sudar\u0117 apie 60 proc. viso \u201eNasdaq\u201c augimo. \u0160iandien koncentracija dar didesn\u0117. Tai nerei\u0161kia, kad DI istorija baigsis taip pat, bet ai\u0161kiai rodo, kad dabartinis rinkos augimas yra labiau priklausomas nuo vieno technologinio katalizatoriaus nei bet kada anks\u010diau.<\/p>\n

Svarbu suprasti: burbulus sukuria ne technologijos<\/a>. Juos sukuria \u017emoni\u0173 elgsena \u2013 pernelyg optimisti\u0161ki l\u016bkes\u010diai ir tik\u0117jimas, kad \u0161\u012f kart\u0105 augimas bus be korekcij\u0173.<\/p>\n

Kai kapitalas b\u0117ga grei\u010diau nei technologija<\/p>\n

DI i\u0161siskiria tuo, kad tai viena kapitalui imliausi\u0173 technologini\u0173 revoliucij\u0173 istorijoje. \u201eJ. P. Morgan\u201c analitik\u0173 vertinimu, bendra DI infrastrukt\u016bros apimtis gali siekti iki 5 trilijon\u0173 JAV doleri\u0173, o vien 2026 m. investicijos<\/a> \u0161ioje srityje gali sudaryti apie 530 mlrd. JAV doleri\u0173.<\/p>\n

Net ir tokios bendrov\u0117s, kaip \u201eAmazon\u201c, \u201eMicrosoft\u201c, \u201eAlphabet\u201c, \u201eMeta\u201c ar \u201eOracle\u201c, kartu sud\u0117jus neturi pakankamai gryn\u0173j\u0173 tokiam tempui palaikyti. D\u0117l to vis da\u017eniau naudojami skolos instrumentai, \u012fskaitant 20\u201330 met\u0173 trukm\u0117s obligacijas, kuri\u0173 pajamingumas da\u017enai siekia tik apie 100 bazini\u0173 punkt\u0173 vir\u0161 JAV i\u017edo vertybini\u0173 popieri\u0173. Tokia ma\u017ea premija da\u017eniausiai b\u016bna saugiuose ir ma\u017eos rizikos instrumentuose.<\/p>\n

Tad \u010dia slypi esmin\u0117 rizika: finansuojama technologija, kurios realus gyvavimo ciklas dar n\u0117ra ai\u0161kus ir, labai tik\u0117tina, bus trumpesnis nei pati skola. Skirtingai nei keliai ar elektros tinklai, duomen\u0173 centrai ir DI lustai greitai sensta. Naujos technologij\u0173 kartos gali staiga suma\u017einti sen\u0173j\u0173 vert\u0119, efektyvum\u0105 ar paklaus\u0105. Tai rei\u0161kia \u2013 skola ilgalaik\u0117, o turtas trumpalaikis.<\/p>\n

Lyderiai \u0161iandien \u2013 neb\u016btinai rytoj<\/p>\n

DI konkurencinis prana\u0161umas formuojasi ir nyksta ne per de\u0161imtme\u010dius, o per m\u0117nesius. Pastaruoju metu kai kurie Kinijos DI sprendimai pagal atsisiuntim\u0173 skai\u010di\u0173 prad\u0117jo lenkti JAV k\u016br\u0117j\u0173. Pakako vien rinkos nuogird\u0173 apie alternatyvius DI lustus, kad per vien\u0105 dien\u0105 i\u0161 \u201eNvidia\u201c rinkos kapitalizacijos b\u016bt\u0173 \u201ei\u0161trinta\u201c daugiau nei 100 mlrd. JAV doleri\u0173.<\/p>\n

Istorija gausi pana\u0161i\u0173 pavyzd\u017ei\u0173: \u201eLycos\u201c, \u201eMySpace\u201c ir kitos kadaise neabejotinos lyder\u0117s. Technologijos i\u0161lieka, bet lyderiai \u2013 ne visada. Tai ypa\u010d svarbu investuotojams, kurie moka ne tik u\u017e dabartin\u0119 lyderyst\u0119, bet ir u\u017e rizik\u0105, kad technologinis sostas gali pasikeisti grei\u010diau, nei sp\u0117ja prisitaikyti kapitalas.<\/p>\n

Finansavimo strukt\u016bros, kurios i\u0161pu\u010dia augim\u0105<\/p>\n

Papildomo nerimo kelia vadinamieji circular deals \u2013 sandoriai, kai technologij\u0173 bendrov\u0117s viena kit\u0105 finansuoja, o kapitalas i\u0161 dalies gr\u012f\u017eta atgal per paslaug\u0173 ar \u012frangos pirkimus. Pavyzd\u017eiui, \u201eOpenAI\u201c gauna milijardines investicijas i\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173 technologij\u0173 partneri\u0173, bet tuo pa\u010diu moka jiems u\u017e lustus ar debesijos paslaugas. \u201eGoldman Sachs\u201c vertinimu, reik\u0161minga dalis kai kuri\u0173 DI lyderi\u0173 pajam\u0173 gali b\u016bti susijusi b\u016btent su tokio tipo sandoriais.<\/p>\n

Tai nerei\u0161kia pa\u017eeidim\u0173, ta\u010diau primena \u201edot-com\u201c laikotarp\u012f, kai pajamos augo grei\u010diau nei galutin\u0117 paklausa.<\/p>\n

K\u0105 tai rei\u0161kia eiliniam \u017emogui?<\/p>\n

Kai l\u016bkes\u010diai per dideli, korekcijos pasekm\u0117s palie\u010dia ne tik investuotojus. Jos persiduoda per pensij\u0173 fond\u0173 rezultatus, bank\u0173 skolinimo s\u0105lygas, investicij\u0173 apetit\u0105 ir net valstyb\u0117s biud\u017eeto galimybes. Tod\u0117l DI burbulas n\u0117ra tik finans\u0173 rink\u0173 problema. Tai klausimas apie visos ekonomikos stabilum\u0105.<\/p>\n

Dirbtinis intelektas<\/a> grei\u010diausiai pakeis ekonomik\u0105. Ta\u010diau rinka, kaip visada, bando t\u0105 ateit\u012f nusipirkti per greitai ir per brangiai. \u201eGoldman Sachs\u201c vertinimu, DI per ateinant\u012f de\u0161imtmet\u012f gal\u0117t\u0173 padidinti pasaulio bendr\u0105j\u012f vidaus produkt\u0105 net 7 trilijonais JAV doleri\u0173, ta\u010diau beveik visos transformuojan\u010dios technologijos istorijoje per\u0117jo per investavimo ir korekcij\u0173 faz\u0119. Grei\u010diausiai taip nutiks ir dabar.<\/p>\n

Tod\u0117l svarbiausias klausimas \u0161iandien \u2013 ne ar burbulas sprogs, o kaip elgsis mano investicija, jei l\u016bkes\u010diai pasirodys per dideli. Ateitis nei\u0161vengiama, bet jos kaina visada lieka deryb\u0173 objektu.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u0160is klausimas aktualus ne tik profesionaliems investuotojams. Net jei \u017emogus niekada neinvestavo, jo pensij\u0173 fondai, bank\u0173 investiciniai produktai…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":89743,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,295,18612,5790,37,39,36,38,40,1714,46,3358],"class_list":{"0":"post-89742","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-dirbtinis-intelektas","10":"tag-egle-dziugyte","11":"tag-investicijos","12":"tag-lietuva","13":"tag-lietuviu","14":"tag-lithuania","15":"tag-lithuanian","16":"tag-lt","17":"tag-technologijos","18":"tag-verslas","19":"tag-verslo-nuomones"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115940382667155834","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/89742","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=89742"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/89742\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/89743"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=89742"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=89742"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=89742"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}