ekonomikai<\/a> d\u0117l tokios u\u017esienio prekybos politikos gresia stagnacija, to ne\u012fvyko, toliau numatomas \u0161alies \u016bkio augimas.<\/p>\nTiesa, kaip pa\u017eymi N. Ma\u010diulis, BVP augimas gali sl\u0117pti ir problem\u0173. Pavyzd\u017eiui, statyb\u0173 sektorius JAV i\u0161gyvena ne geriausius laikus, ta\u010diau: pra\u0117j\u0119 metai i\u0161siskyr\u0117 mil\u017eini\u0161komis investicijomis \u012f dirbtinio intelekto technologijas.<\/p>\n
\u201eTai ir duomen\u0173 centr\u0173 statyba, ir lustai, ir investicijos \u012f intelektin\u0119, nuosavyb\u0119 (\u2026). Stagnacij\u0105 ar recesij\u0105 b\u016bsto rinkoje prideng\u0117 daug didesn\u0117s investicijos kituose sektoriuose.<\/p>\n
Stagnacij\u0105 ar recesij\u0105 (JAV) b\u016bsto rinkoje prideng\u0117 daug didesn\u0117s investicijos kituose sektoriuose<\/p>\n
N. Ma\u010diulis<\/p>\n
Ir \u010dia yra b\u016btent antroji globali tendencija, kuri buvo labai akivaizdi ir svarbi pra\u0117jusiais metais. Labai tik\u0117tina, kad t\u0119sis ir \u0161iemet \u2013 tai yra dirbtinio intelekto revoliucija\u201c, \u2013 ai\u0161kina \u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas.<\/p>\n
Utopija, distopija ar vidurio kelias?<\/p>\n
Ekonomistas cituoja JAV Federalin\u0117s rezerv\u0173 sistemos (Dalaso skyriaus) analiz\u0119: pagal labiausiai tik\u0117tin\u0105 scenarij\u0173, dirbtinis intelektas (DI) Amerikoje gali 0,2 procentinio punkto padidinti metin\u012f \u0161alies BVP augim\u0105.<\/p>\n
\u201eMan vienas i\u0161 \u012fdomiausi\u0173 tyrim\u0173, kur\u012f publikavo visai neseniai JAV centrinis bankas \u2013 FED Dallas \u2013 analizuoja, kaip gal\u0117t\u0173 \u0161i technologija, didieji kalbos modeliai ir dirbtinio intelekto plitimas paveikti produktyvum\u0105 ir \u012f kokius augimo scenarijus gal\u0117t\u0173 pavirsti\u201c, \u2013 kalb\u0117jo N. Ma\u010diulis.<\/p>\n
Kaip matyti infografike, parengtame pagal FED Dallas duomenis, Amerikos ekonomika auga vidutini\u0161kai 1,9 proc. kasmet \u2013 b\u016btent tiek kei\u010diasi BVP, tenkantis vienam gyventojui:<\/p>\n
(\u0160altiniai: FED Dallas, Bureau of Economic Analysis, Haver Analytics, Macrohystory.net, Jungtin\u0117s Tautos, autori\u0173 Mark A. Wynne and Lillian Derr skai\u010diavimai).<\/p>\n
Ta\u010diau yra ir du alternatyv\u016bs, ekstremal\u016bs scenarijai, kaip gali keistis pad\u0117tis d\u0117l DI \u012ftakos.<\/p>\n
\u201eVienas yra utopija. Matome spar\u010diai tobul\u0117jan\u010di\u0105 technologij\u0105, did\u017eiules investicijas \u012f duomen\u0173 centrus ir skai\u010diavimo gali\u0105. Tai gali pavirsti \u012f scenarij\u0173, kuomet didel\u0117 dalis darbuotoj\u0173 yra labai lengvai pakei\u010diami dirbtiniu intelektu. Ir tuomet ai\u0161ku, kad vieno darbuotojo sukuriama prid\u0117tin\u0117 vert\u0117 yra vis didesn\u0117\u201c, \u2013 komentuoja N. Ma\u010diulis.<\/p>\n
Kita galimyb\u0117 yra distopinis scenarijus (staigiai krentanti raudona kreiv\u0117 grafike).<\/p>\n
\u201eV\u0117lgi, \u012fvardinsiu, kad tai yra JAV centrinio banko \u012fvardinami scenarijai, o ne ka\u017ekokie pasvarstymai paribiuose. Katastrofinis ekonomikos kritimas, pavyzd\u017eiui, d\u0117l to, kad dirbtinio intelekto technologija yra panaudojama blogiems tikslams ar biologini\u0173 ginkl\u0173 k\u016brimui. Arba: kam jau ir dabar naudojama, pavyzd\u017eiui, suk\u010diavimui, deep fake (sintetin\u0117s vaizdo klastot\u0117s \u2013 red.) technologijoms ir taip toliau.<\/p>\n
Viena i\u0161 pagrindini\u0173 rizik\u0173 JAV ekonomikai yra galimas nedarbo lygio did\u0117jimas<\/p>\n
N. Ma\u010diulis <\/p>\n
Tad galimybi\u0173 spektras, kaip matote, yra labai platus: nuo daug spartesnio augimo iki visuomen\u0117s s\u0105rangos ir vis\u0173 ekonomik\u0173 \u017elugimo\u201c, \u2013 teigia ekspertas.<\/p>\n
Jis atkreipia d\u0117mes\u012f, kad Jungtin\u0117se Valstijose jau dabar d\u0117l dirbtinio intelekto spar\u010diai auga elektros suvartojimas ir tai lemia vartotoj\u0173 nepasitenkinim\u0105 didesn\u0117mis s\u0105skaitomis. Ta\u010diau dar \u012fdomesnis poveikis gali b\u016bti darbo rinkai: nuo \u201eChatGPT\u201c atsiradimo 2022 met\u0173 pabaigoje JAV S&P500 akcij\u0173 indeksas auga, o laisv\u0173 darbo viet\u0173 skai\u010dius \u0161alyje ma\u017e\u0117ja.<\/p>\n
\u201eGalb\u016bt tai n\u0117ra tiesiogiai susij\u0119, ne i\u0161 karto \u0161i technologija leido atsisakyti dalies darbuotoj\u0173, tai yra ir cikliniai veiksniai, bet, tik\u0117tina, kad \u0161is scenarijus gali t\u0119stis ir toliau: darbuotoj\u0173 reik\u0117s ma\u017eiau, bet tuo pa\u010diu metu kelios \u012fmon\u0117s i\u0161 to susirenka vis\u0105 naud\u0105\u201c, \u2013 ai\u0161kino N. Ma\u010diulis.<\/p>\n
Nedarbas, infliacija, kreditai <\/p>\n
Tad kalbant apie Amerikos \u016bkio pavojus nedarbo lygio did\u0117jimas yra vienas i\u0161 j\u0173.<\/p>\n
\u201eViena i\u0161 pagrindini\u0173 rizik\u0173 JAV ekonomikai, tas ekonomikos atv\u0117simas, hipotermija, yra galimas nedarbo lygio did\u0117jimas \u2013 to \u017eenkl\u0173 jau yra: nuo \u017eemiausio lygio prie\u0161 kelis metus nedarbo lygis yra pakil\u0119s ma\u017edaug 1 proc. punktu.<\/p>\n
Laisv\u0173 darbo viet\u0173 yra vis ma\u017eiau, vis didesn\u0117 dalis JAV gyventoj\u0173 sako, kad yra sunku susirasti darb\u0105 ir, tik\u0117tina, kad \u0161iemet nedarbo lygis dar \u0161iek tiek padid\u0117s, jau pastaraisiais m\u0117nesiais matome, kad sukuriam\u0173 nauj\u0173 darbo viet\u0173 skai\u010dius yra labai suma\u017e\u0117j\u0119s, ypa\u010d priva\u010diame sektoriuje\u201c, \u2013 kalb\u0117jo ekonomistas.<\/p>\n
Dar viena rizika yra infliacijos tempo augimas. Anot N. Ma\u010diulio, dabartinis Amerikos kain\u0173 augimo lygis dar ne iki galo atspindi importo muit\u0173 poveik\u012f.<\/p>\n
\u201eNuo 2 proc. iki 17 proc. pakil\u0119s importo muitas brangins kai kurias \u012f Jungtines Amerikos Valstijas importuojamas prekes. Paslaug\u0173 kainos taip pat gali v\u0117l spar\u010diau augti, \u017ealiav\u0173 kainos yra pakilusios, min\u0117jau elektros energij\u0105, bet yra ir daugelis pramonini\u0173 metal\u0173, kurie naudojami gamybos procese. Visa tai sukuria nema\u017e\u0105 infliacijos rizik\u0105\u201c, \u2013 sako ekonomistas.<\/p>\n
O su infliacija susij\u0119s bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173 klausimas. <\/p>\n
![\"Rizikos](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/a97069c3-0b34-48bf-8f57-9705d08e3fc5.jpg\")
<\/p>\n
\u201eIr \u010dia turb\u016bt yra lemiantis veiksnys, kuris turi \u012ftakos JAV akcij\u0173 rinkoje, bet ir per JAV akcij\u0173 rinkas visoms pasaulio finans\u0173 rinkoms. Tai yra bazin\u0117s JAV pal\u016bkan\u0173 normos pastaraisiais m\u0117nesiais\u201c, \u2013 kalba \u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas.<\/p>\n
Jis primena, kad Amerikoje yra didel\u0117 \u012ftampa vald\u017eioje d\u0117l bazini\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173, prezidentui Donaldui Trumpui darant spaudim\u0105 centriniam bankui.<\/p>\n
\u201eManau, kad buvo didel\u0117 klaida bandymas daryti spaudim\u0105. Per pastaruosius metus turb\u016bt nebuvo savait\u0117s, kuomet Donaldas Trumpas nepasakydavo, jog pal\u016bkan\u0173 normos yra per auk\u0161tos, kad Jerome’as Powell’as (FED vadovas \u2013 red.) yra per l\u0117tas\u201c, \u2013 sako N. Ma\u010diulis.<\/p>\n
Ma\u017eai tik\u0117tina, kad Europos augimo pagrindinis variklis bus pramon\u0117 ir eksportas<\/p>\n
N. Ma\u010diulis<\/p>\n
Vis d\u0117lto centrinis bankas, dabartin\u0117mis aplinkyb\u0117mis, neatrodo turintis daug paskat\u0173 ma\u017einti pal\u016bkan\u0173 normas, nes nedarbo lygis \u0161alyje dar n\u0117ra didelis, o ir infliacija vis dar yra daugiau kaip 2 proc., sako N. Ma\u010diulis.<\/p>\n
Anot jo, suprantama, kod\u0117l D. Trumpas nor\u0117t\u0173 ma\u017eesni\u0173 pal\u016bkan\u0173 norm\u0173: tai b\u016bt\u0173 svarbi priemon\u0117, paskatinanti ir klest\u0117jim\u0105 akcij\u0173 rinkose, ir visos ekonomikos augim\u0105.<\/p>\n
\u201eMes matome, kad JAV v\u0117luojan\u010di\u0173 paskol\u0173 yra daugiausiai nuo 2010 met\u0173 kriz\u0117s. Net tuomet, kai turime gana \u017eem\u0105 nedarbo lyg\u012f, akivaizdu: jeigu nedarbo lygis padid\u0117t\u0173, \u0161ios kreiv\u0117s \u0161aut\u0173 auk\u0161tyn ir v\u0117luojan\u010di\u0173 gr\u0105\u017einti paskolas b\u016bt\u0173 daug daugiau\u201c, \u2013 sako N. Ma\u010diulis.<\/p>\n
Jis atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f augant\u012f kreditavim\u0105 JAV, ta\u010diau ir \u010dia esama nerimo \u0161altinio.<\/p>\n
\u201ePastaraisiais metais spar\u010diausiai augo JAV banko paskol\u0173 portfelis ne verslui, ne b\u016bstui, ne netiesiogiai vartojimo paskoloms ar komercin\u0117ms paskoloms, bet \u2013 privataus kapitalo ir nebankin\u0117ms finansin\u0117ms institucijoms, tai yra ten, kur ne visai ai\u0161ku, kaip yra \u012fdarbinami auk\u0161tesn\u0117s rizikos projektai.<\/p>\n
Ir v\u0117lgi, \u010dia turb\u016bt yra viena i\u0161 pagrindini\u0173 rizik\u0173 \u2013 jau pra\u0117jusiais metais mat\u0117me privataus kapitalo nemokumo atvej\u0173, kas irgi gal\u0117t\u0173 nuvilnyti smarkiau per finans\u0173 rinkas\u201c, \u2013 komentuoja ekonomistas.<\/p>\n
Taigi, dar viena i\u0161ry\u0161k\u0117janti JAV ekonomikos rizika \u2013 kredit\u0173 gav\u0117j\u0173 galimas nemokumas. <\/p>\n
Kinija \u2013 besit\u0119sianti NT kriz\u0117, bet \u012fkaitusi pramon\u0117<\/p>\n
Kalb\u0117damas apie Kinijos ekonomikos b\u016bkl\u0119 N. Ma\u010diulis teig\u0117, kad \u201evidin\u0117 gili problema\u201c \u0161ioje Azijos mil\u017ein\u0117je prasid\u0117jo dar \u0161io de\u0161imtme\u010dio prad\u017eioje: bandymas suma\u017einti priklausomyb\u0119 nuo nekilnojamo turto sektoriaus ir nuo investicij\u0173 \u012f j\u012f. <\/p>\n
\u201eNekilnojamo turto kainos yra suma\u017e\u0117jusios ma\u017edaug penktadaliu ir kol kas n\u0117ra joki\u0173 atsigavimo \u017eenkl\u0173. Kinijoje yra ilgas neigiamas nekilnojamojo turto ciklas, besit\u0119siantis nuosmukis, kol kas n\u0117ra \u017eenkl\u0173, d\u0117l ko jis gal\u0117t\u0173 pasikeisti\u201c, \u2013 sako ekonomistas.<\/p>\n
Kita vertus, ekonomikos augimas nesul\u0117t\u0117jo, nes investicijas \u012f b\u016bst\u0105 pakeit\u0117 investicijos \u012f pramon\u0119 ir eksporto klest\u0117jimas.<\/p>\n
\u201eTai turb\u016bt geriausiai iliustruoja automobili\u0173 eksportas: i\u0161 prakti\u0161kai neegzistuojan\u010dio prie\u0161 6-7 metus Kinija \u0161iuo metu eksportuoja daugiau negu dvigubai daugiau negu Vokietija ar Japonija. (\u2026) Bet \u017ei\u016brint \u012f daugel\u012f kit\u0173 pramon\u0117s Kinijos pramon\u0117s \u0161ak\u0173, taip pat matome, kad Kinija, anks\u010diau buvusi pigios produkcijos pasaulin\u0117 gamykla, labai greitai tapo viena i\u0161 pagrindini\u0173 konkuren\u010di\u0173 Vokietijai\u201c, \u2013 kalb\u0117jo N. Ma\u010diulis.<\/p>\n
Kinija, anks\u010diau buvusi pigios produkcijos pasaulin\u0117 gamykla, labai greitai tapo viena i\u0161 pagrindini\u0173 konkuren\u010di\u0173 Vokietijai<\/p>\n
N. Ma\u010diulis<\/p>\n
JAV importo muitai es\u0105 padar\u0117 menk\u0105 neigiam\u0105 \u012ftak\u0105 Kinijos ekonomikai, bet jie privert\u0117 \u0161al\u012f pakeisti prekybos krypt\u012f: suma\u017e\u0117jo srautai \u012f Amerik\u0105 ir i\u0161augo \u012f Europos S\u0105jung\u0105. Ma\u017ea to, Kinija eksportuoja visk\u0105 \u2013 dabar ir defliacij\u0105.<\/p>\n
\u201e\u010cia yra ir gera, ir bloga naujiena Europos S\u0105jungai, nes pertekliniai gamybiniai paj\u0117gumai Kinijoje veda prie defliacijos. Ten kainos jau ma\u017e\u0117jo 3 metus i\u0161 eil\u0117s, ir toliau ma\u017e\u0117ja gamybos bei eksporto kainos, ir tai pavirsta \u012f ma\u017e\u0117jan\u010dias importo kainas euro zonoje \u2013 leido grei\u010diau suma\u017einti infliacij\u0105 euro zonoje.<\/p>\n
Bet tuo pa\u010diu metu, ai\u0161ku, tai yra problema Europos pramon\u0117s \u012fmon\u0117ms, kurios konkuruoja su Kinijos gamintojais ir Europos S\u0105jungos rinkoje, ir kitose eksporto rinkose\u201c, \u2013 ai\u0161kino \u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas.<\/p>\n
![\"Technologijos](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/7e30c86d-4337-4003-97cd-914b7b136285.jpg\")
<\/p>\n
Euro zona \u2013 vartojimas kaip variklis<\/p>\n
Kalb\u0117damas apie euro zonos infliacij\u0105 N. Ma\u010diulis sak\u0117, kad neatrodo, jog ji gal\u0117t\u0173 paspart\u0117ti.<\/p>\n
\u201eD\u0117l krentan\u010di\u0173 importo kain\u0173, sustipr\u0117jusio ir, tik\u0117tina, stipr\u0117jan\u010dio euro bei atpigusios naftos, pigesni\u0173 suskystint\u0173 gamtini\u0173 duj\u0173 \u2013 infliacijos \u012fsib\u0117g\u0117jimo rizika Europoje, prie\u0161ingai nei Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, i\u0161lieka gana ma\u017ea.<\/p>\n
Kur yra Europoje problema \u2013 vis dar vangus pramon\u0117s augimas, ypa\u010d did\u017eiausioje euro zonos ekonomikoje Vokietijoje\u201c, \u2013 sako N. Ma\u010diulis.<\/p>\n
\u201ePastaraisiais m\u0117nesiais matome \u0161iok\u012f tok\u012f Vokietijos pramon\u0117s u\u017esakym\u0173 lygio kilim\u0105. I\u0161 dalies tai yra susij\u0119 su fiskaliniu skatinimu Vokietijoje, didesniais gynybos u\u017esakymais, gali b\u016bti, kad Vokietijos pramon\u0117 jau pasiek\u0117 dugn\u0105 ir tai, ai\u0161ku, tur\u0117s teigiamos \u012ftakos visai Europos S\u0105jungos ekonomikai ir u\u017esakym\u0173 lygiui\u201c, \u2013 kalb\u0117jo ekspertas.<\/p>\n
Infliacijos \u012fsib\u0117g\u0117jimo rizika Europoje, prie\u0161ingai nei Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose, i\u0161lieka gana ma\u017ea<\/p>\n
N. Ma\u010diulis<\/p>\n
\u201eBet \u017ei\u016brint \u012f t\u0105 konkurencij\u0105 su Kinija, ma\u017eai tik\u0117tina, kad Europos augimo pagrindinis variklis bus pramon\u0117 ir eksportas\u201c, \u2013 prid\u016br\u0117 jis.<\/p>\n
Pasak N. Ma\u010diulio, labiau tik\u0117tina, kad bendros valiutos bloko ekonomik\u0105 augins vidaus paklausa.<\/p>\n
\u201eNedarbo lygis euro zonoje beveik visose did\u017eiosiose valstyb\u0117se yra \u017eemiausio lygio istorijoje, u\u017eimtumas beveik rekordin\u0117se auk\u0161tumose, atlyginimai jau 2 metus i\u0161 eil\u0117s auga spar\u010diau negu kainos, did\u0117ja gyventoj\u0173 perkamoji galia ir matome atsigaunant\u012f vartojim\u0105\u201c, \u2013 teigia jis.<\/p>\n
Taigi, Europos S\u0105junga i\u0161 esm\u0117s galinti augti per daug neeksportuodama \u201e\u012f i\u0161or\u0119\u201c, o augim\u0105 gali u\u017esitikrinti vidaus paklausa \u0161ioje 450 mln. vartotoj\u0173 rinkoje.<\/p>\n
Antras augimo \u0161altinis \u2013 investicijos, ypa\u010d RRF l\u0117\u0161os \u2013 po pandemijos sukurtas gelb\u0117jimo ir skatinimo fondas.<\/p>\n
\u201eIr pabaigai, paskutinis veiksnys, kuris jau tur\u0117jo \u0161iek tiek teigiamos \u012ftakos euro zonoje, tai yra suma\u017eintos pal\u016bkan\u0173 normos, jos suma\u017e\u0117jo nuo 4 proc. prie\u0161 dvejus metus iki 2 proc. dabar. Rinkos nebesitiki, kad Europos Centrinis Bankas ma\u017eins pal\u016bkan\u0173 normas\u201c, \u2013 ai\u0161kino N. Ma\u010diulis.<\/p>\n
Ekonomisto manymu, Europos Centrinis Bankas pasilieka rezerv\u0105 dar ma\u017einti pal\u016bkan\u0173 normas, jeigu reik\u0117s. <\/p>\n
\u201eTuo atveju, jeigu bus didesnis sukr\u0117timas, jeigu v\u0117l bus paa\u0161tr\u0117j\u0119s prekybos konfliktas tarp JAV ir euro zonos, ar apskritai matysime labiau neigiamas pasaulio ekonomikos augimo tendencijas\u201c, \u2013 argumentuoja ekspertas.<\/p>\n
Anot jo, taip pat matyti, kad suma\u017e\u0117jusios pal\u016bkan\u0173 normos turi teigiamos \u012ftakos: paskol\u0173 portfelis auga spar\u010diausiai per pastaruosius kelerius metus visose euro zonos valstyb\u0117se. Ir ypa\u010d spar\u010diausiai auga priva\u010diame sektoriuje, tai yra, \u012fmon\u0117s skolinasi, didina investicijas, gyventojai taip pat skolinasi, investuoja \u012f b\u016bst\u0105. Tai irgi es\u0105s teigiamas veiksnys, kuris ir toliau skatins euro zonos ekonomikos augim\u0105.<\/p>\n
\u201eTaigi, apibendrinant pana\u0161u, kad \u017ei\u016brint \u012f tokius bazinius rodiklius, visai neblogai d\u0117liojasi metai daugeliui ekonomikos region\u0173, bet rizikos yra padid\u0117jusios \u2013 ypa\u010d JAV ekonomikos, tiek perkaitimo ir didesn\u0117s infliacijos, tiek galim\u0173 neigiam\u0173 tendencij\u0173, nedarbo lygio did\u0117jimo.<\/p>\n
Visa tai gali greitai pasireik\u0161ti, ypa\u010d turint sunkiai prognozuojam\u0105 ir eksperimentus m\u0117gstant\u012f prezident\u0105 (D. Trump\u0105 \u2013 red.), kuris gali ir sukratyti tas finans\u0173 rinkas\u201c, \u2013 reziumavo N. Ma\u010diulis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Tendencijos: muitai ir technologijos \u201eSwedbank\u201c vyriausiasis ekonomistas N. Ma\u010diulis teigia, kad Amerikos ekonomikoje \u0161iemet vert\u0117t\u0173 steb\u0117ti bent dvi…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":89839,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[3380,2510,81,248,2048,223,37,39,36,38,40,14406,4604,46],"class_list":{"0":"post-89838","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-swedbank","9":"tag-akcijos","10":"tag-business","11":"tag-ekonomika","12":"tag-investavimas","13":"tag-jav","14":"tag-lietuva","15":"tag-lietuviu","16":"tag-lithuania","17":"tag-lithuanian","18":"tag-lt","19":"tag-mano-investicija","20":"tag-nerijus-maciulis","21":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115941444338790467","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/89838","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=89838"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/89838\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/89839"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=89838"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=89838"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=89838"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
![\"Nerijus](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/d60e37e6-c0d6-4a00-8810-626becce48f5.jpg\")
<\/p>\n