Dar 2022 met\u0173 rugs\u0117jo – spalio m\u0117nesiais Europos Parlamentas ir Europos S\u0105jungos Taryba susitar\u0117 ir pri\u0117m\u0117 Europos S\u0105jungos Skaitmenini\u0173 paslaug\u0173 akt\u0105 (DSA) – Reglament\u0105 (ES) 2022\/2065, kuris oficialiai \u012fsigaliojo 2022 met\u0173 lapkri\u010dio 16 dien\u0105 kaip ES teis\u0117s aktas.<\/p>\n
\u0160is aktas buvo pristatomas kaip modernios vakarieti\u0161kos demokratijos triumfas – es\u0105 pagaliau bus sutramdytas internete tvyrantis chaosas: kova su vaik\u0173 i\u0161naudojimu, terorizmu, suk\u010diavimu, \u201eneapykantos kalba”.<\/p>\n
Tai skamba labai kilniai, beveik \u0161ventai. Ta\u010diau istorija jau seniai mus moko: visos cenz\u016bros sistemos prasideda nuo gra\u017ei\u0173 \u0161\u016bki\u0173 – \u201eapsauga”, \u201esaugumas”, \u201evisuomen\u0117s interesai”. Ir tik v\u0117liau paai\u0161k\u0117ja, kad saugoma ne visuomen\u0117, o olimpin\u0117 vald\u017eios ramyb\u0117.<\/p>\n
Nors DSA tapo teis\u0117s aktu dar 2022 lapkri\u010dio m\u0117nes\u012f, realiai jos nuostatos \u012fsigaliojo visiems interneto tarpininkavimo paslaug\u0173 teik\u0117jams tik nuo 2024 met\u0173 vasario 17 dienos.<\/p>\n
Tai rei\u0161kia, kad nuo \u0161ios datos platformos privalo laikytis daugumos re\u017eimo \u012f gyvenim\u0105 tyliai paleist\u0173 taisykli\u0173. Nors did\u017eiausios interneto platformos, tokios kaip \u201eFacebook”, \u201eInstagram”, \u201eX”, \u201eTikTok”, prival\u0117jo atitikti \u0161iuos reikalavimus jau nuo 2023 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 25 dienos.<\/p>\n
Bet ar \u0161is Europos S\u0105jungos dokumentas – tik nekalta \u201ekovos su neteis\u0117tu turiniu” priemon\u0117?<\/p>\n
Internete nesunku surasti informacij\u0105, kad algoritmas automati\u0161kai tikrina m\u016bs\u0173 \u012fra\u0161us pagal raktinius \u017eod\u017eius, vaizdus ir \u201erizikos” signalus.<\/p>\n
Jei turinys laikomas pavojingu ar potencialiai pa\u017eeid\u017eian\u010diu taisykles, jis slepiamas arba trinamas. Da\u017enai apie tai \u012fra\u0161o autoriui net neprane\u0161ama.<\/p>\n
Platformos bijo baud\u0173 ir tod\u0117l geriau pa\u0161alina per daug nei per ma\u017eai – u\u017e \u201enepakankam\u0105” moderavim\u0105 gresia milijonin\u0117s baudos, o u\u017e perteklin\u012f cenz\u016bravim\u0105 – niekas nebaud\u017eia.<\/p>\n
Taip algoritmai ir vidin\u0117s moderavimo taisykl\u0117s, kuri\u0173 niekas demokrati\u0161kai netvirtino, tampa pagrindine redakcine j\u0117ga internete.<\/p>\n
2024 metais vykdytas \u201eThe Markup” tyrimas parod\u0117, kad Instagram algoritmai sistemingai ma\u017eino matomum\u0105, be prane\u0161imo tryn\u0117 \u012fra\u0161us, sl\u0117p\u0117 komentarus ir ribodavo hashtag’\u0173 aptikim\u0105 – da\u017enai be jokio persp\u0117jimo autoriui. \u0160ie pakeitimai nebuvo susij\u0119 su akivaizd\u017eiai neteis\u0117tu turiniu, tai buvo algoritmin\u0117 cenz\u016bra \u201eu\u017e kadro.”<\/p>\n
O pseudopandemijos laikus dar pamenate? Mano kuklia nuomone tada ir gim\u0117 mintis \u012fvesti cenz\u016br\u0105 internete. Nors socialini\u0173 tinkl\u0173 kompanijos da\u017enai neigia tiesiogin\u012f \u201eshadowban”, \u017eurnalistiniai tyrimai ir vartotoj\u0173 anketos rodo, kad \u012fra\u0161ai staiga tampa ma\u017eiau matomi ar nerodomi kitiems vartotojams, net jei autorius nemato jokio \u012fsp\u0117jimo.<\/p>\n
Tai apima pasakojimus apie suma\u017eint\u0105 pasiekiamum\u0105 arba pa\u0161alintus komentarus.<\/p>\n
DSA n\u0117ra atviras draudim\u0173 kodeksas. Briuselis nesiun\u010dia nutildymo \u012fsakym\u0173, neleid\u017eia juod\u0173j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0173, bet tai tik dar pavojingiau – cenz\u016bra tampa nematoma. Ji veikia ne per teism\u0173 praktik\u0105, o per korporacinius sprendimus; ne per policij\u0105, o per platform\u0173 \u201emoderavimo politik\u0105”.<\/p>\n
Tai – labai subtili cenz\u016bra be cenzoriaus, be jo para\u0161o ir be atsakomyb\u0117s u\u017e pa\u0161alint\u0105 turin\u012f. Oficialiai DSA skirtas kovai su neteis\u0117tu turiniu, bet realyb\u0117je platformos gyvena pagal paprast\u0105 logik\u0105: geriau i\u0161trinti per daug, nei per ma\u017eai.<\/p>\n
Rezultatas? Algoritmin\u0117 tiesos baim\u0117 ir isterija. Dingsta ne tik tikri nusikaltimai, bet ir politin\u0117 satyra, vald\u017eios kritika, nepatog\u016bs klausimai, alternatyv\u016bs \u012fvyki\u0173 ir proces\u0173 ai\u0161kinimai.<\/p>\n
\u201eDezinformacija”, \u201ekenksmingas turinys”, \u201eneapykantos kalba” – tai ne teisin\u0117s s\u0105vokos, o guminiai terminai, \u012f kuriuos galima suki\u0161ti bet k\u0105.<\/p>\n
\u0160iandien \u201evisuomenei kenkia” vienas naratyvas, rytoj – jau kitas. Kas sprend\u017eia? Ne, ne teismas. Sprend\u017eia platformos darbuotojai ar algoritmas, apmokytas pagal politines madas.<\/p>\n
Ir kai sistema deleguoja toki\u0105 gali\u0105 priva\u010dioms kompanijoms – \u201eFacebook”, \u201eX”, \u201eTikTok” tampa ne tik technologij\u0173 \u012fmon\u0117mis, bet faktiniais skaitmenin\u0117s erdv\u0117s cenz\u016bros departamentais.<\/p>\n
Pastaruoju metu DSA taikymas netgi virsta realiais prie\u017ei\u016bra pavadintos cenz\u016bros veiksmais: brit\u0173 \u201eThe Guardian” apra\u0161\u0117, kaip 2025 met\u0173 gegu\u017e\u0117s 27 dien\u0105 Europos Komisija prad\u0117jo tyrim\u0105 prie\u0161 keturias interneto svetaines d\u0117l nepakankam\u0173 priemoni\u0173, saugan\u010di\u0173 nepilname\u010dius nuo suaugusio turinio, – tai yra tiesiogin\u0117 DSA taikymo pasekm\u0117, nors vertinimo kriterijai irgi kelia diskusij\u0173 apie privatumo ribas ir automatinio sprendimo reik\u0161m\u0119.<\/p>\n
Lietuvoje formalios valstybin\u0117s cenz\u016bros n\u0117ra, bet yra pavyzd\u017ei\u0173, kurie atspindi vis augan\u010di\u0105 vie\u0161osios informacijos kontrol\u0117s logik\u0105.<\/p>\n
Pavyzd\u017eiui, 2025 m. sausio 21 d. Lietuvos tuomet dar gynybos ministr\u0117 Dovil\u0117 \u0160akalien\u0117 kritikavo platform\u0105 \u201eTikTok” ir jos naudojim\u0105 politin\u0117ms \u017einut\u0117ms skleisti, palaikydama nuomon\u0119, kad tokie kanalai es\u0105 neturi nieko bendro su informacijos laisve – tai rodo augant\u012f spaudim\u0105 tam tikrai komunikacijai socialiniuose tinkluose.<\/p>\n
Kitas pavyzdys – 2025 m. sausio m\u0117nes\u012f Lietuvos radijo ir televizijos komisija paskelb\u0117 apie daugiau nei 200 internetini\u0173 svetaini\u0173 pa\u0161alinim\u0105 i\u0161 \u201eGoogle” paie\u0161kos rezultat\u0173, nes jose buvo transliuojamos Rusijos TV programos, \u012ftrauktos \u012f ES sankcij\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 – tai rodo, kaip nacionalin\u0117s institucijos veikia kartu su tarptautin\u0117mis priemon\u0117mis, ribodamos tam tikr\u0105 turin\u012f paie\u0161kos sistemose.<\/p>\n
\u0160ios realijos kelia klausim\u0105: ar tikrai sprendimus d\u0117l turinio \u0161alinimo turi priimti platformos ir j\u0173 algoritmai, ar netur\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161kesn\u0117s, visiems suprantamos demokratin\u0117s proced\u016bros su teisin\u0117mis garantijomis?<\/p>\n
DSA nereikalauja, kad sprendimus d\u0117l turinio \u0161alinimo priimt\u0173 teis\u0117jai ar nepriklausomos institucijos – tai esmin\u0117 problema.<\/p>\n
Sprendimus da\u017eniausiai priima platform\u0173 moderatoriai, automatin\u0117s sistemos ar dirbtinio intelekto \u012frankiai. Tokiu b\u016bdu privat\u016bs verslo subjektai perima valstyb\u0117s funkcij\u0105 – spr\u0119sti, kas gali b\u016bti sakoma vie\u0161oje erdv\u0117je.<\/p>\n
\u201eFacebook”, \u201eX”, \u201eTikTok” tampa ne tik technologij\u0173 \u012fmon\u0117mis, bet skaitmeniniais cenz\u016bros departamentais, neturin\u010diais konstitucin\u0117s atsakomyb\u0117s, demokratin\u0117s atskaitomyb\u0117s ar pareigos motyvuoti sprendimus.<\/p>\n
Problema tampa dar aktualesn\u0117, kai naudojantis minimu europin\u0117s teis\u0117s aktu turinio matomumas yra ma\u017einamas ne tiek d\u0117l reali\u0173 pa\u017eeidim\u0173, kiek d\u0117l automatini\u0173 algoritm\u0173 sprendim\u0173, kurie interpretuoja \u201erizik\u0105” taip, kaip buvo apmokyti pagal vidinius vertinimus, da\u017enai atsietus nuo demokrati\u0161kai priimt\u0173 norm\u0173.<\/p>\n
Taip gimsta netiesiogin\u0117 cenz\u016bra: niekas tau neu\u017edraud\u0117 kalb\u0117ti – ra\u0161yk, kiek nori. Tik niekas tav\u0119s nematys d\u0117l vieno ar kito algoritmo sprendimo, vadinamo \u201eshadowban”.<\/p>\n
Vy\u0161nia ant torto – DSA numato \u201epatikim\u0173 prane\u0161\u0117j\u0173” mechanizm\u0105.<\/p>\n
Skaitmenini\u0173 paslaug\u0173 aktas \u012ftrauk\u0117 formal\u0173 mechanizm\u0105, kuriuo tam tikros specialios, nepriklausomos ekspert\u0173 organizacijos gali b\u016bti paskelbtos \u201epatikimais prane\u0161\u0117jais” (trusted flaggers) – tai yra subjektai, kuri\u0173 prane\u0161imai apie neteis\u0117t\u0105 turin\u012f platformose turi b\u016bti apdorojami su prioritetu.<\/p>\n
Pagrindin\u0117 id\u0117ja: suteikti tam tikroms organizacijoms privilegijuot\u0105 galimyb\u0119 signalizuoti apie neteis\u0117t\u0105 turin\u012f platformoms ir tik\u0117tis, kad prane\u0161imai bus grei\u010diau per\u017ei\u016brimi ir sprend\u017eiami be nereikaling\u0173 delsimo laikotarpi\u0173<\/p>\n
Skamba gra\u017eiai – skaidrumas, atsakomyb\u0117. Ta\u010diau klausimai paprasti: kas sprend\u017eia, kuris skundikas yra \u201epatikimas”? Kas nusprend\u017eia, kuri informacija \u201evertinga”?<\/p>\n
Kas garantuoja, kad sistema nebus politizuota? Prane\u0161imai gali b\u016bti selektyviai naudojami, nutekinami ir paversti spaudimo priemone. Tai dar viena sistema, kuri kuria informatorius ir skatina vidin\u0119 kontrol\u0119.<\/p>\n
Tai jau pana\u0161iau ne \u012f demokratij\u0105, o \u012f prie\u017ei\u016bros valstyb\u0119. Rabinovi\u010diai su savo jork\u0161yrais trina rankyt\u0117mis.<\/p>\n
Ir nereikia visko suversti Briuseliui – cenz\u016bros apetitas auga ir Lietuvoje. Prie\u0161 kelet\u0105 m\u0117nesi\u0173 seimo konservatori\u0173 atstov\u0117 atstov\u0117 Daiva Ulbinait\u0117 si\u016bl\u0117 teis\u0117s akt\u0173 pakeitimus, kurie b\u016bt\u0173 leid\u0119 valstybei riboti informacijos sklaid\u0105 \u201ekrizi\u0173 metu” ir suteikti institucijoms teis\u0119 spr\u0119sti, kas \u201ekenkia valstyb\u0117s interesams”.<\/p>\n
Klasikin\u0117 krizin\u0117 cenz\u016bra su pa\u017e\u012fstamais argumentais: nacionalinis saugumas, dezinformacija, visuomen\u0117s stabilumas.<\/p>\n
Ta pati retorika, kuri\u0105 gird\u0117jome pandemijos metu, prasid\u0117jus karui ar migrant\u0173 krizei. Alternatyvios nuomon\u0117s baim\u0117 – universali priemon\u0117, pateisinanti bet k\u0105.<\/p>\n
Ta\u010diau esminiai klausimai taip ir lieka neatsakyti: kas apibr\u0117\u017eia kriz\u0119, kas tas, kuris nusprend\u017eia, kas \u201ekenkia”, kas kontroliuoja tuos, kurie kontroliuoja informacij\u0105?<\/p>\n
Seimas \u0161io Ulbinait\u0117s pasi\u016blymo nepri\u0117m\u0117 – ir tai yra gerai. Ta\u010diau pats faktas, kad tokia id\u0117ja apskritai buvo svarstoma, rodo pavojing\u0105 tendencij\u0105: vald\u017eia nori vis daugiau kontrol\u0117s.<\/p>\n
Pasi\u016blymas \u017elugo ne d\u0117l meil\u0117s \u017eod\u017eio laisvei – neapsigaukime – o d\u0117l baim\u0117s: skandalo, reputacin\u0117s \u017ealos ir visuomen\u0117s nuomon\u0117s. Ta\u010diau apetitas ir noras cenz\u016bruoti niekur nedingo, jis tiesiog persik\u0117l\u0117 \u012f skaitmenin\u0119 erdv\u0119.<\/p>\n
\u0160iandien cenz\u016bra nebeatrodo taip, kaip atrod\u0117 sovietinis Glavlitas – ji nematoma, automatizuota, deleguota korporacijoms ir pateikiama kaip \u201eapsauga”.<\/p>\n
Ne gyvas cenzorius, o bejausmis algoritmas. DSA dar n\u0117ra diktat\u016bra, bet jis kuria infrastrukt\u016br\u0105, kuri\u0105 labai lengva paversti kontrol\u0117s sistema.<\/p>\n
Kaip ir visi \u201esaugumo” projektai, jis remiasi baime – vaik\u0173, terorizmo, \u201eneteisingos” informacijos. Baim\u0117 tampa pavojingiausia politine valiuta, leid\u017eian\u010dia priimti sprendimus, kuri\u0173 niekas nepriimt\u0173 ramyb\u0117s metu.<\/p>\n
Tod\u0117l klausimas ne apie tai, k\u0105 DSA leid\u017eia \u0161iandien, o apie tai, kas bus rytoj. Klausimai gerokai sunkesni. Kas bus, kai vald\u017eiai kritika taps dar labiau nepatogi?<\/p>\n
Kas bus, kai \u201erizika” taps bet koks nepaklusnumas? Kas bus, kai \u201edezinformacija” bus pavadinta bet kuri alternatyvi nuomon\u0117?<\/p>\n
Infrastrukt\u016bra jau paruo\u0161ta, algoritmai jau veikia, platformos paklusnios, skundai – formalumas, s\u0105vokos – gumin\u0117s. Lieka tik politin\u0117 valia. Ir tada nebereik\u0117s joki\u0173 Ulbinai\u010di\u0173 pasi\u016blym\u0173 – sistema jau bus pati pasiruo\u0161usi veikti.<\/p>\n
D\u017eord\u017eas Orvelas sak\u0117: \u201eLaisv\u0117 – tai teis\u0117 pasakyti \u017emon\u0117ms tai, ko jie nenori gird\u0117ti.”<\/p>\n
Ar vis dar tikite, kad \u0161i\u0173 dien\u0173 Europoje ir Lietuvoje dar ilgai m\u0117gausim\u0117s laisve?<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Dar 2022 met\u0173 rugs\u0117jo – spalio m\u0117nesiais Europos Parlamentas ir Europos S\u0105jungos Taryba susitar\u0117 ir pri\u0117m\u0117 Europos…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":90037,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[18653,17412,25,30,31,18652,1862,34,35,1981,24,13285,32,33,37,39,36,38,40,23,22,738,28,29,26,27],"class_list":{"0":"post-90036","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-aktas","9":"tag-algoritmai","10":"tag-antrastes","11":"tag-breaking-news","12":"tag-breakingnews","13":"tag-dsa","14":"tag-europos","15":"tag-featured-news","16":"tag-featurednews","17":"tag-furmanavicius","18":"tag-headlines","19":"tag-laisve","20":"tag-latest-news","21":"tag-latestnews","22":"tag-lietuva","23":"tag-lietuviu","24":"tag-lithuania","25":"tag-lithuanian","26":"tag-lt","27":"tag-naujienos","28":"tag-news","29":"tag-parlamentas","30":"tag-populiariausios-naujienos","31":"tag-populiariausiosnaujienos","32":"tag-top-stories","33":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115943559898680420","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/90036","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=90036"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/90036\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/90037"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=90036"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=90036"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=90036"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}