{"id":90613,"date":"2026-01-24T01:23:13","date_gmt":"2026-01-24T01:23:13","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/90613\/"},"modified":"2026-01-24T01:23:13","modified_gmt":"2026-01-24T01:23:13","slug":"kuo-skiriasi-antra-ir-trecia-pakopa-viskas-apie-salygas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/90613\/","title":{"rendered":"Kuo skiriasi antra ir tre\u010dia pakopa: viskas apie s\u0105lygas"},"content":{"rendered":"

Antroji pensij\u0173 pakopa per pastar\u0105j\u012f laikmet\u012f buvo ne syk\u012f reformuota. Kaip 2025 metais pasteb\u0117jo analiz\u0119 atlik\u0119s Lietuvos bankas, nuo 2004 met\u0173 \u0161i pensij\u0173 sistemos dalis buvo nuolat kei\u010diama \u2013 vien tik \u012fmok\u0173 dydis keit\u0117si net trylika kart\u0173 per 20 met\u0173.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, i\u0161 pat prad\u017ei\u0173 gyventojams buvo leista pasirinkti: mok\u0117ti \u012fmokas tik pirmos pakopos (\u201eSodros\u201c pensijai) ar nukreipti dal\u012f \u201eSodros\u201c \u012fmok\u0173 \u012f priva\u010dius pensij\u0173 fondus. Pervedam\u0173 \u012f priva\u010dius fondus \u012fmok\u0173 dal\u012f tada buvo nuspr\u0119sta padidinti nuo 2,5 iki 5,5 proc., ta\u010diau ekonominio nuosmukio metu 2009 metais \u0161i dalis suma\u017einta iki 2 proc. ir atstatyta nebebuvo. <\/p>\n

\"Gyventojai\"\/ <\/p>\n

2014 metais atsirado galimyb\u0117 ir patiems dalyviams prisid\u0117ti prie kaupimo, taip pat atsirado valstyb\u0117s paskata, kuri tada siek\u0117 1 proc. u\u017epra\u0117jusi\u0173 met\u0173 vidutinio atlyginimo.<\/p>\n

Nuo 2019 met\u0173 nebeliko galimyb\u0117s \u201eSodros\u201c \u012fmokas pervesti \u012f fondus, \u012fsigaliojo gyvenimo ciklo pensij\u0173 fond\u0173 sistema, kuri u\u017etikrina, kad b\u016bt\u0173 kaupiama kei\u010diant investicij\u0173 strategij\u0105 pagal dalyvio am\u017ei\u0173, atsirado automatinis \u012ftraukimas.<\/p>\n

Na, o 2026 metais antra pakopa buvo dar kart\u0105 reformuota atsisakant ribojan\u010di\u0173 taisykli\u0173, automatinio \u012ftraukimo ir i\u0161ple\u010diant apsisprendimo laisv\u0119. Tekste aptariame, kuo antra pakopa \u0161iuo metu skiriasi nuo tre\u010dios.<\/p>\n

\u012emokos<\/p>\n

Standartiniu atveju kaupiantysis antroje pakopoje gali kas m\u0117nes\u012f \u012fmok\u0117ti 3 proc. nuo savo darbo u\u017emokes\u010dio. Ta\u010diau apribojim\u0173 n\u0117ra \u2013 \u012fmok\u0105 galima ir didinti. <\/p>\n

Jeigu u\u017e darbuotoj\u0105 \u012fmokas nuspr\u0119s mok\u0117ti jo darbdavys, jis u\u017e papildomas \u012fmokas gali pasinaudoti pelno mokes\u010dio lengvata. <\/p>\n

Kaupiant tre\u010dioje pakopoje galima rinktis koki\u0105 nori \u012fmok\u0105, neb\u016btina jos mok\u0117ti reguliariai, taip pat kas m\u0117nes\u012f galima \u012fmok\u0117ti vis skirting\u0105 sum\u0105 arba tai daryti ne kas m\u0117nes\u012f. <\/p>\n

Taip pat \u012fmokas u\u017e darbuotoj\u0105 tre\u010dioje pakopoje gali mok\u0117ti ir darbdavys. Kai kuriose \u012fmon\u0117se tai traktuojama kaip viena i\u0161 paskat\u0173 darbuotojams.<\/p>\n

Valstyb\u0117s paskata<\/p>\n

Kaupiant antroje pakopoje valstyb\u0117 prisideda 1,5 proc. nuo u\u017epra\u0117jusi\u0173 met\u0173 darbo u\u017emokes\u010dio siekian\u010dia \u012fmoka. Ji skiriama tol, kol darbuotojas pats moka \u012fmokas, sustabd\u017eius jas, paskata netaikoma. Tokiu atveju, jei \u017emogus pasirenka mok\u0117ti daugiau, valstyb\u0117s paskata nedid\u0117ja.<\/p>\n

Tre\u010dioje pakopoje valstyb\u0117s paskata n\u0117ra taikoma.<\/p>\n

\"Pinigai\"\/ <\/p>\n

Galimyb\u0117 stabdyti \u012fmokas<\/p>\n

Antroje pakopoje \u012fmokas galima stabdyti neribot\u0105 kiek\u012f kart\u0173, kiekvien\u0105 kart\u0105 po 12 m\u0117nesi\u0173. Kol \u012fmok\u0173 mok\u0117jimas sustabdytas, valstyb\u0117s \u012fmokos nepervedamos.<\/p>\n

Kaupiant tre\u010dioje pakopoje \u012fmokas galima stabdyti bet kada ir kokiam norisi laikui.<\/p>\n

Mokes\u010diai<\/p>\n

\u012estatymo numatyta, kad mokes\u010diai antroje pakopoje negali b\u016bti didesni nei 0,5 proc.<\/p>\n

Tre\u010dioje pakopoje jie didesni ir \u012fvairesni: taikomas valdymo mokestis (jis skirtingose bendrov\u0117se siekia nuo 0,55 proc. iki 1 proc.), depozitoriumo mokestis (nuo 0,055 iki 0,20 proc.), taip pat dar gali b\u016bti kit\u0173 i\u0161laid\u0173 (nuo 0,2 iki 0,75 proc.).<\/p>\n

GPM lengvata<\/p>\n

Antroje pakopoje gyventoj\u0173 pajam\u0173 mokes\u010dio (GPM<\/a>) lengvatos standartiniu atveju n\u0117ra, ta\u010diau ja galima pasinaudoti, jei mokamos didesn\u0117s \u012fmokos. U\u017e papildomas \u012fmokas \u017emogui per metus galima susigr\u0105\u017einti iki 300 eur\u0173.<\/p>\n

Tre\u010dioje pakopoje GPM lengvata galioja iki 2035 met\u0173, jei sutartys buvo sudarytos iki 2025 met\u0173, tokiu atveju galima susigr\u0105\u017einti iki 300 eur\u0173 per metus. Naujoms sutartims (2025 metais ir paskiau) lengvata negalioja.<\/p>\n

Investicin\u0117 rizika<\/p>\n

Antroje pakopoje kaupiama pagal gyvenimo ciklo fond\u0173 strategij\u0105, tai rei\u0161kia, kad investuojama atsi\u017evelgiant \u012f \u017emogaus am\u017ei\u0173: kuo asmuo jaunesnis, tuo daugiau investuojama \u012f akcijas (rizikingesn\u0117 opcija), did\u0117jant am\u017eiui, investicijos tampa konservatyvesn\u0117s (daugiau skiriama obligacijoms). \u017dmogui joki\u0173 aktyvi\u0173 veiksm\u0173 daryti nereikia, fondai priskiriami automati\u0161kai, ta\u010diau jis gali juos keisti.<\/p>\n

Tre\u010dioje pakopoje \u017emogus turi rinktis jam priimtin\u0105 rizikos lyg\u012f. Pavyzd\u017eiui, investuoti akcij\u0173 pensij\u0173 fonde (rizikingesniame), subalansuotame arba saugiame.<\/p>\n

Atsi\u0117mimas vienkartine i\u0161moka iki pensinio am\u017eiaus<\/p>\n

Galima atsiimti dal\u012f sumos \u2013 savo \u012fmok\u0117tas \u012fmokas ir investicin\u012f prieaug\u012f, jei i\u0161 antros pakopos i\u0161einama 2026\u20132027 metais. Lik\u0119 pinigai \u2013 \u201eSodros\u201c \u012fmokos ir valstyb\u0117s paskata \u2013 gr\u012f\u0161 \u012f pirm\u0105 pakop\u0105 ir padidins \u201eSodros\u201c pensij\u0105, nes u\u017e juos bus perkami papildomi apskaitos vienetai. Joks mokestis (nei GPM, nei kitas) nebus taikomas.<\/p>\n

Taip pat kart\u0105 per gyvenim\u0105 bus galima atsiimti 25 proc. sukauptos sumos, ta\u010diau ne daugiau, nei pats gyventojas \u012fmok\u0117jo. Tokiu atveju bus taikomas 3 proc. apmokestinimas nuo visos sumos.<\/p>\n

Sergant sunkia liga, kuri \u012ftraukta \u012f special\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, i\u0161tikus paliatyvios slaugos poreikiui arba netekus 70\u2013100 proc. dalyvumo, \u017emogus gal\u0117s bet kada gyvenime atsiimti vis\u0105 sukaupt\u0105 sum\u0105 be mokes\u010di\u0173 ar apribojim\u0173.<\/p>\n

Likus 5 metams ar ma\u017eiau iki senatv\u0117s pensijos am\u017eiaus, vis\u0105 sukaupt\u0105 sum\u0105 bus galima atsiimti asmenims, kurie sukaup\u0117 iki pus\u0117s privalomo anuiteto sumos (2026 metais minimalus anuitetas yra 16 785 eurai, vadinasi, pus\u0117 siekia apie 8392 eurus).<\/p>\n

\"Eurai\"\/ <\/p>\n

Kaupiant tre\u010dioje pakopoje galima atsiimti pinigus ir iki pensinio am\u017eiaus, ta\u010diau jei tai padaroma likus daugiau nei 5 metams iki jo, kapitalo prieaugiui taikomas GPM. Vadinasi, apmokestinamas tik skirtumas tarp \u012fmok\u0117tos ir sukauptos sumos. <\/p>\n

Pagal nuo 2026 met\u0173 sausio 1 dienos \u012fsigaliojusius pakeitimus, metin\u0117 pajam\u0173 ne i\u0161 darbo santyki\u0173 arba j\u0173 esm\u0119 atitinkan\u010di\u0173 santyki\u0173 dalis, nevir\u0161ijanti 12 VDU dyd\u017eio sumos (apie 30,8 t\u016bkst. eur\u0173), apmokestinama taikant 15 proc. pajam\u0173 mokes\u010dio tarif\u0105.<\/p>\n

\u201eJeigu tokios pajamos vir\u0161ija 12 vidutini\u0173 darbo u\u017emokes\u010di\u0173, vir\u0161ijanti dalis \u012fskai\u010diuojama \u012f pagrindiniais pajam\u0173 mokes\u010dio tarifais (20, 25 ir 32 proc.) apmokestinamas pajamas\u201c, \u2013 \u201eDelfi\u201c anks\u010diau sak\u0117 Valstybin\u0117s mokes\u010di\u0173 inspekcijos Teis\u0117s departamento vadov\u0117 Rasa Virvilien\u0117.<\/p>\n

Taip pat verta \u017einoti, kad jei gyventojas naudojosi min\u0117ta GPM lengvata (atimdavo sumok\u0117tas \u012fmokas i\u0161 pajam\u0173) ir pasiims pinigus anks\u010diau nei likus 5 metams iki pensijos, gr\u0105\u017einamos \u012fmokos bus apmokestinamos 15 proc. tarifu. Jei lengvata nesinaudojo, gr\u0105\u017einamos \u012fmokos neapmokestinamos.<\/p>\n

Atsi\u0117mimas vienkartine i\u0161moka sulaukus pensinio am\u017eiaus<\/p>\n

Galima atsiimti vienkartin\u0119 i\u0161mok\u0105, jei antroje pakopoje sukaupta iki minimalaus anuiteto sumos (2026 metais tai yra 16785 eurai). Taip pat galima atsiimti sukaupt\u0105 turt\u0105 vir\u0161 maksimalios anuiteto ribos (2026 metais 83 926 eurai). <\/p>\n

Kitu atveju reikia \u012fsigyti anuitet\u0105, kuris u\u017etikrina kasm\u0117nesin\u0119 i\u0161mok\u0105. Jis gali b\u016bti standartinis, standartinis su paveld\u0117jimo galimybe arba atid\u0117tasis.<\/p>\n

Jei sulauk\u0119s pensinio am\u017eiaus \u017emogus kaupia toliau, jis gali atsiimti visus pinigus i\u0161tikus ligai ar slaugos poreikio atvejais.<\/p>\n

\"Antakalnio <\/p>\n

Tie asmenys, kurie iki \u012fsigaliojant \u0161iems pakeitimams (t. y. iki 2025 met\u0173 gruod\u017eio 31 dienos), savanori\u0161kai sudar\u0117 pensij\u0173 anuiteto sutart\u012f arba sudar\u0117 periodini\u0173 pensij\u0173 i\u0161mok\u0173 sutart\u012f, aktuali \u0161i informacija:<\/p>\n

Tre\u010dioje pakopoje galima atsiimti vis\u0105 sukaupt\u0105 sum\u0105 vienu kartu, apribojimai netaikomi.<\/p>\n

Paveld\u0117jimo galimyb\u0117s <\/p>\n

Jei \u017emogus mir\u0117 tebekaupdamas antroje pakopoje, sukauptas turtas paveldimas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.<\/p>\n

Jei asmuo mir\u0117 jau sudar\u0119s i\u0161mok\u0173 sutart\u012f ir prad\u0117j\u0119s jas gauti, paveld\u0117jimas priklauso nuo pasirinkto anuiteto. Standartinio anuiteto atveju likusios l\u0117\u0161os n\u0117ra paveldimos, ta\u010diau kasm\u0117nesin\u0117s i\u0161mokos yra dosnesn\u0117s, lyginti su kitais anuitetais. I\u0161mokos i\u0161lieka stabilios vis\u0105 mok\u0117jimo laik\u0105. <\/p>\n

\"Pinig\u0173 <\/p>\n

Paveldimo standartinio anuiteto atveju paveld\u0117tojams bus i\u0161mok\u0117ta vienkartin\u0117 i\u0161moka u\u017e pensij\u0173 anuiteto gav\u0117jui nei\u0161mok\u0117tas i\u0161mokas iki 85\u2013eri\u0173 met\u0173 (nurodytas terminas galioja pensij\u0173 anuitetams \u012fsigytiems nuo 2026 met\u0173 sausio 1 dienos). I\u0161mokos taip pat stabilios.<\/p>\n

Atid\u0117to pensij\u0173 anuiteto atveju anuitetas \u012fsigyjamas u\u017e dal\u012f pensij\u0173 fonde sukauptos sumos, nurodoma \u201eSodros\u201c puslapyje.<\/p>\n

Likusi suma i\u0161mokama periodin\u0117mis i\u0161mokomis, kurias moka pensij\u0173 kaupimo bendrov\u0117 iki asmeniui sukaks 85 metai. \u201eSodra\u201c prad\u0117s pensij\u0173 anuiteto mok\u0117jim\u0105 asmeniui sukakus 85 metus. Valstyb\u0117 garantuoja, kad \u201eSodra\u201c pensij\u0173 anuiteto i\u0161mokas mok\u0117s kas m\u0117nes\u012f vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n

Periodin\u0117s i\u0161mokos, kurias moka pensij\u0173 kaupimo bendrov\u0117, tokiu atveju gali tiek did\u0117ti, tiek ma\u017e\u0117ti, jos nebus vienodos. Ta\u010diau pensij\u0173 anuitetas, kur\u012f moka \u201eSodra\u201c, bus stabilus, nors jo i\u0161mokos bus ma\u017eiausios, lyginti su kitais anuitetais.<\/p>\n

Tre\u010dioje pakopoje visa vert\u0117 yra paveldima. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Antroji pensij\u0173 pakopa per pastar\u0105j\u012f laikmet\u012f buvo ne syk\u012f reformuota. Kaip 2025 metais pasteb\u0117jo analiz\u0119 atlik\u0119s Lietuvos bankas,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":90614,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[13],"tags":[25,10839,30,31,34,35,609,24,32,33,37,39,36,38,40,3172,23,22,6266,28,29,26,27,18740],"class_list":{"0":"post-90613","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-lietuva","8":"tag-antrastes","9":"tag-antros-pakopos-pensiju-fondai","10":"tag-breaking-news","11":"tag-breakingnews","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-gpm","15":"tag-headlines","16":"tag-latest-news","17":"tag-latestnews","18":"tag-lietuva","19":"tag-lietuviu","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-mokesciai","24":"tag-naujienos","25":"tag-news","26":"tag-paveldejimas","27":"tag-populiariausios-naujienos","28":"tag-populiariausiosnaujienos","29":"tag-top-stories","30":"tag-topstories","31":"tag-trecios-pakopos-pensiju-fondai"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115947464520313540","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/90613","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=90613"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/90613\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/90614"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=90613"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=90613"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=90613"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}