{"id":9094,"date":"2025-10-02T13:54:08","date_gmt":"2025-10-02T13:54:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/9094\/"},"modified":"2025-10-02T13:54:08","modified_gmt":"2025-10-02T13:54:08","slug":"ar-is-tikruju-lietuvos-vardas-paminetas-jau-451-metais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/9094\/","title":{"rendered":"Ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 Lietuvos vardas pamin\u0117tas jau 451 metais?"},"content":{"rendered":"

Debatai istorine tema prasid\u0117jo po to, kai istorikas V. Jankauskas paskelb\u0117 straipsn\u012f<\/a>, kad Vatikano Apa\u0161tali\u0161kojoje bibliotekoje es\u0105 atrastas Lietuvos vardo pamin\u0117jim\u0105 451 metais. Tai, jo teigimu, tur\u0117t\u0173 b\u016bti anks\u010diausias Lietuvos pamin\u0117jimas, \u017eymiai ankstesnis negu \u0161v. Brunono misija \u012f Lietuv\u0105 1009 metais.<\/p>\n

\u0160is Lietuvos pamin\u0117jimas, mokslininko teigimu, buvo u\u017era\u0161ytas Paulino Minorito i\u0161 Venecijos pasaulio istorijoje, pavadintoje \u201eSatirica historia rerum gestarum mundi\u201c. Tai XIV am\u017eiaus rankra\u0161tis, kuriame surankiotos \u017einios i\u0161 kit\u0173 \u0161altini\u0173 (did\u017eioji j\u0173 dalis yra nei\u0161lik\u0119).<\/p>\n

\u201eDelfi\u201c bandant dom\u0117tis giliau, daugyb\u0117 dr. V. Jankausko koleg\u0173 tiesiog \u012f paskelbt\u0105 \u017eini\u0105 reagavo emocingu parei\u0161kimu, kad \u201etai yra nes\u0105mon\u0117\u201c , ir atsisak\u0117 komentuoti vie\u0161ai.<\/p>\n

Turimos informacijos per ma\u017eai<\/p>\n

Lietuvos kult\u016bros tyrim\u0173 instituto Antikos ir viduram\u017ei\u0173 kult\u016bros tyrim\u0173 skyriaus mokslininkas, Humanitarini\u0173 moksl\u0173 daktaras, docentas Darius Alekna paai\u0161kino pla\u010diau, kas negerai su istoriko hipoteze.<\/p>\n

\u201ePirmiausia i\u0161 to, kad para\u0161yta apie \u012fvyk\u012f, kad yra pamin\u0117jimas, kronikoje, kuri yra XIII a. prad\u017eios, visi\u0161kai neplaukia i\u0161vada, kad buvo Lietuva pamin\u0117ta V am\u017eiuje, hun\u0173 ir Atilos laikais. Kod\u0117l tas negal\u0117jo b\u016bti? Teori\u0161kai gal ir gali b\u016bti, bet to, kas pasakyta tame rankra\u0161tyje, yra per ma\u017ea teigti, kad tikrai yra pamin\u0117jimas\u201c, \u2013 teig\u0117 D. Alekna.<\/p>\n

Dar daugiau, pasak mokslininko, tas pamin\u0117jimas yra niekaip susij\u0119s su nuosekliu pasakojimu rankra\u0161tyje.<\/p>\n

\u201ePamin\u0117jimas i\u0161 XIII a. ir v\u0117lesnio laiko gali ir priklausyti V a., jeigu jis yra susij\u0119s su \u012fvykiais, ka\u017ekaip nuosekliai \u012fsideda \u012f grandin\u0119, o \u010dia to n\u0117ra\u201c, \u2013 teig\u0117 D. Alekna.<\/p>\n

Kas gal\u0117jo nutikti?<\/p>\n

Lietuvos kult\u016bros tyrim\u0173 instituto mokslininkas sp\u0117ja, kad Lietuvos vietovard\u012f grei\u010diausiai gerokai v\u0117liau, gal XIII a., pamin\u0117jo jau vengrai.<\/p>\n

\u201eVengrai tur\u0117jo tam motyv\u0105. K\u016br\u0117si stipri vengr\u0173 valstyb\u0117. Jie iki \u0161iol save laiko hun\u0173 \u012fp\u0117diniais. (\u2026) \u0160itame kontekste tas skamba, kad \u201e\u0161tai m\u016bs\u0173 buvo hunai, buvo mil\u017eini\u0161ka valstyb\u0117 \u2013 \u012f visas keturias puses vis\u0105 pasaul\u012f apr\u0117p\u0117: Rytuose \u2013 iki Dono, Vakaruose \u2013 iki Reino, \u0160iaur\u0117je \u2013 iki Lietuvos\u201c. \u0160iuo atveju tas tinka \u012f kontekst\u0105\u201c, \u2013 kalb\u0117jo D. Alekna.<\/p>\n

Apskritai, pasak mokslininko, hun\u0173 istorija yra sud\u0117tinga, apie juos yra labai daug perd\u0117to pasakojimo, jie nuo labai sen\u0173 laik\u0173 labai daug mitologizuojami ir apie patys save skleid\u0117 gand\u0105, kokie jie baisiai galingi ir dideli: \u201eVisi dreb\u0117kite.\u201c<\/p>\n

\u201eKitas klausimas, ar hunai tikrai gal\u0117jo pasiekti dabartin\u0119 Lietuv\u0105? Gal\u0117jo. Archeologai turi toki\u0173 duomen\u0173. \u012evairiose Lietuvos vietose yra rasta keletas str\u0117li\u0173 antgali\u0173, kurie b\u016bdingi stepi\u0173 gyventojams (neb\u016btinai hunams, bet pana\u0161ios kult\u016bros, pana\u0161aus meto \u017emon\u0117ms). Galb\u016bt jie \u010dia buvo at\u0117j\u0119\u201c, \u2013 pasakojo D. Alekna.<\/p>\n

Tuo metu daugiau kalbama apie tautas<\/p>\n

Mokslininkas pasakojo, kad vienu metu hunai reng\u0117 \u017eyg\u012f i\u0161 dabartin\u0117s Vengrijos teritorijos reng\u0117 \u017eyg\u012f \u012f Vakarus, \u012f dabartin\u0119 Pranc\u016bzij\u0105.<\/p>\n

\u201eJie \u0117jo \u012f \u0160iaur\u0119 nuo Alpi\u0173 \u2013 ka\u017ekur per Lenkij\u0105, per Vidurio Vokietij\u0105, paskui persik\u0117l\u0117 per Rein\u0105 ir u\u017esuko \u012f Pranc\u016bzij\u0105, ten buvo garsus m\u016b\u0161is. Jie buvo gana netoli nuo balt\u0173 gyvenam\u0173 viet\u0173 ir gal\u0117jo ka\u017ekiek ka\u017ekurioje vietoje u\u017ekli\u016bti. Bet i\u0161 to pamin\u0117jimo, kuris cituojamas, per ma\u017eai argument\u0173 manyti, kad \u010dia gal\u0117jo b\u016bti pamin\u0117ta Lietuva\u201c, \u2013 kalb\u0117jo D. Alekna.<\/p>\n

I\u0161 to pamin\u0117jimo, kuris cituojamas, per ma\u017eai argument\u0173 manyti, kad \u010dia gal\u0117jo b\u016bti pamin\u0117ta Lietuva.<\/p>\n

D. Alekna<\/p>\n

Juo labiau, pasak mokslininko, tais laikais veikiau kokios nors gentys b\u016bt\u0173 pamin\u0117tos, o ne teritorija.<\/p>\n

\u201eLabai ma\u017eai kas tuo metu vadinasi teritorija, nes \u010dia jau yra kitas visuomenin\u0117s organizacijos lygis. V a. daugiausiai kalbama apie atskiras tautas\u201c, \u2013 teig\u0117 D. Alekna.<\/p>\n

Istoriko teiginius mokslininkas vadino dr\u0105sia hipoteze ir, nors ir kritikuoja i\u0161vad\u0105, neteisia kolegos.<\/p>\n

\u201e\u017dmogus ie\u0161ko. Gerai, reikia neting\u0117ti, reikia galvoti, kelti hipotezes, (\u2026) gin\u010dytis. Va, visi susidom\u0117jo hunais\u201c, \u2013 naud\u0105 \u012f\u017evelg\u0117 D. Alekna.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Debatai istorine tema prasid\u0117jo po to, kai istorikas V. Jankauskas paskelb\u0117 straipsn\u012f, kad Vatikano Apa\u0161tali\u0161kojoje bibliotekoje es\u0105 atrastas…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":8760,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,189,32,33,37,39,3503,36,38,40,23,22,44,28,29,26,27,3588,74,75,76],"class_list":{"0":"post-9094","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-istorija","15":"tag-latest-news","16":"tag-latestnews","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lietuvos-vardas","20":"tag-lithuania","21":"tag-lithuanian","22":"tag-lt","23":"tag-naujienos","24":"tag-news","25":"tag-pasaulis","26":"tag-populiariausios-naujienos","27":"tag-populiariausiosnaujienos","28":"tag-top-stories","29":"tag-topstories","30":"tag-vytas-jankauskas","31":"tag-world","32":"tag-world-news","33":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9094","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9094"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9094\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/8760"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9094"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9094"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9094"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}