Darbe visi susiduriame su nepalankiomis, nemaloniomis situacijomis bei sunkumais, pradedant padid\u0117jusiu darbo kr\u016bviu ir baigiant klient\u0173 skundais. Ta\u010diau tai, kaip mes gebame \u012fveikti \u0161iuos i\u0161\u0161\u016bkius, labai skiriasi: vieni darbuotojai \u017eaibi\u0161kai atsigauna ir prisitaiko, kiti gi \u2013 patiria nuolatin\u012f stres\u0105, kuris gali peraugti net \u012f perdegim\u0105.<\/p>\n
Nuo ko priklauso m\u016bs\u0173 geb\u0117jimas spr\u0119sti keblumus darbe? Nors organizacij\u0173 politika ir kult\u016bra, santykis su tiesioginiu vadovu bei darbo organizavimo niuansai yra neabejotinai svarb\u016bs, visgi darbuotojo am\u017eius, lytis, darbin\u0117s patirties trukm\u0117, veiklos sektorius bei kiti asmeniniai veiksniai yra ne ma\u017eiau reik\u0161mingi.<\/p>\n
Darbuotoj\u0173 atsparumas rei\u0161kia geb\u0117jim\u0105 atsigauti arba lengvai prisitaikyti prie nepalanki\u0173 situacij\u0173, sunkum\u0173, nes\u0117kmi\u0173 ar net pozityvi\u0173 poky\u010di\u0173 darbe.<\/p>\n
Skirtingos kartos, dirbtinis intelektas<\/p>\n
\u0160iandien ypa\u010d aktual\u016bs pavyzd\u017eiai, susij\u0119 su technologijomis bei Z kartos specifi\u0161kumu \u2013 tai vieniems darbuotojams kelia baim\u0119 netekti darbo d\u0117l dirbtinio intelekto (DI) pritaikymo, kiti patiria sunkum\u0173 dirbant komandose su skirting\u0173 kart\u0173 kolegomis. Tik\u0117tina, kad ateityje darbuotojams teks vis intensyviau geb\u0117ti ar mokytis geb\u0117ti atsigauti po to, kai nutinka ka\u017ekas nemalonaus.<\/p>\n
Naujausi moksliniai tyrimai atskleid\u017eia, kad atspar\u016bs darbuotojai yra geriau pasireng\u0119 susidoroti su stres\u0105 kelian\u010diais veiksniais: jie yra atviri naujai patir\u010diai, pasireng\u0119 tobul\u0117ti ir geba lanks\u010diai prisitaikyti prie kintan\u010di\u0173 reikalavim\u0173.<\/p>\n
Tokie darbuotojai yra labiau patenkinti darbu, labiau \u012fsitrauk\u0119 bei demonstruoja geresnius veiklos rezultatus. Atsparumas laikytinas svarbiu konkurencinio prana\u0161umo \u0161altiniu, nes tik atspar\u016bs darbuotojai padeda organizacijoms susidoroti su vis did\u0117jan\u010diu poky\u010di\u0173 intensyvumu.<\/p>\n
Vieni darbuotojai yra labiau, kiti ma\u017eiau atspar\u016bs \u2013 nors atsparumas darbe priklauso nuo organizacijos \u012fgyvendinam\u0173 veiksm\u0173, visgi tam tikri sociodemografiniai veiksniai irgi turi \u012ftakos. Tai \u017einoti yra ypa\u010d svarbu \u017emoni\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo vadovams ir specialistams, nes, atsi\u017evelgiant \u012f tuos veiksnius, galima taikyti skirtingas atsparumo ugdymo programas.<\/p>\n
Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) mokslinink\u0117s atliko tyrim\u0105, kuriuo siek\u0117 \u012fvertinti ne tik organizacinius veiksnius, bet ir kiek demografin\u0117s (lytis, am\u017eius) ir karjeros ypatyb\u0117s lemia atsparum\u0105 darbe. Tam buvo pasirinktas sveikatingumo ir SPA sektorius, o tyrime dalyvavo daugiau nei 700 darbuotoj\u0173.<\/p>\n
Z karta \u2013 ne tokia atspari<\/p>\n
Taigi, kas atsparesni darbe: vyrai ar moterys? Pasaulini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai n\u0117ra vienareik\u0161miai: vieni rezultatai yra palankesni moterims, o kiti \u2013 vyrams. Tyrimas Lietuvoje atskleid\u0117, jog atsparesni yra vyrai. KTU EVF profesor\u0117s \u017divil\u0117s Stankevi\u010di\u016bt\u0117s teigimu, vyrai yra dr\u0105sesni bei ambicingesni darbin\u0117je aplinkoje \u2013 tai leid\u017eia jiems grei\u010diau atsigauti po kebli\u0173 situacij\u0173.<\/p>\n
\u201eTuo tarpu istori\u0161kai sveikatos prie\u017ei\u016bros bei SPA sektoriuose dominuoja moterys. Be to, pacientai, klientai da\u017eniausiai tikisi daugiau supratimo, pagalbos, palaikymo, gilesnio emocinio kontakto b\u016btent i\u0161 moter\u0173, o ne i\u0161 vyr\u0173. Tai veda link dar didesni\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 moterims, kurie ir ma\u017eina j\u0173 atsparum\u0105 darbe. Tiesiog \u2013 u\u017eburtas ratas\u201c, \u2013 komentuoja KTU profesor\u0117.<\/p>\n
Atliktas tyrimas taip pat leid\u017eia teigti, kad vyresni darbuotojai yra atsparesni nei Z karta \u2013 gimusieji po 2001 m.<\/p>\n
\u201eZ kartai stinga bendravimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173, jie n\u0117ra geri klausytojai. Tuo tarpu b\u016btent \u0161ios kompetencijos yra vienos svarbiausi\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros ir SPA sektoriuose. Tod\u0117l geb\u0117jimo \u012fsiklausyti \u012f klientus stoka gali sukelti sunkum\u0173 darbe, o jauni darbuotojai atitinkamai gali nesugeb\u0117ti su jais susidoroti. Be to, Z kartos atstovams b\u016bdingesnis didesnis nerimo lygis, kuris taip pat tampa kli\u016btimi sprend\u017eiant sud\u0117tingas situacijas darbe ir i\u0161laikant atsparum\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia \u017d. Stankevi\u010di\u016bt\u0117.<\/p>\n
Pavojinga riba \u2013 10 met\u0173<\/p>\n
Kalbant apie darbo sta\u017e\u0105, tyrime nustatyta, kad did\u017eiausiu atsparumu pasi\u017eym\u0117jo respondentai, turintys 3\u20135 met\u0173 darbo patirt\u012f.<\/p>\n
KTU EVF profesor\u0117s Egl\u0117s Stani\u0161kien\u0117s nuomone, dirbant t\u0105 pat\u012f darb\u0105 3\u20135 metus, paprastai sukaupiamas reik\u0161mingas \u017eini\u0173 baga\u017eas, o \u012fgyta patirtis leid\u017eia i\u0161vengti tam tikr\u0173 klaid\u0173.<\/p>\n
Jos teigimu, toks darbo sta\u017eas gali lemti ir ma\u017eesn\u012f nepalanki\u0173 situacij\u0173 skai\u010di\u0173, o j\u0173 \u012fveikimas tampa s\u0117kmingesnis. Visgi, pastebima, kad dirbantys 10 ir daugiau met\u0173 pradeda prarasti atsparum\u0105, o tai sietina su \u012fsivyraujan\u010dia rutina ir, tik\u0117tina, ribotomis augimo perspektyvomis, d\u0117l kuri\u0173 \u201eatsitiesimas\u201c po nes\u0117km\u0117s tampa sud\u0117tingesnis.<\/p>\n
Tyrimas taip pat parod\u0117, kad dirbantieji priva\u010diame sektoriuje yra atsparesni nei vie\u0161ajame. KTU EVF docent\u0117s Joanos Ramanauskait\u0117s teigimu, gauti rezultatai atitinka pasaulines tendencijas.<\/p>\n
\u201eVie\u0161asis sektorius paprastai susiduria su ribotais finansiniais i\u0161tekliais. Tai apsunkina kompleksini\u0173 problem\u0173, susijusi\u0173 su pacientais, sprendim\u0105. Ribotos finansin\u0117s galimyb\u0117s gali kelti \u012ftamp\u0105, kuri nepadeda darbuotojams \u012fveikti kebli\u0173 situacij\u0173, tod\u0117l atsparumas ma\u017e\u0117ja\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia KTU mokslinink\u0117.<\/p>\n
Lemia ir karjeros ypatyb\u0117s<\/p>\n
Tyrime taip pat buvo palygintas SPA sektoriaus ir kit\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173 atsparumas. Paai\u0161k\u0117jo, kad SPA sektoriaus darbuotojai yra atsparesni nei j\u0173 kolegos sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigose.<\/p>\n
KTU EVF docent\u0117s Astos Daunorien\u0117s teigimu, tokius rezultatus i\u0161 dalies galima paai\u0161kinti darbo sud\u0117tingumu ir kompleksi\u0161kumu: sveikatos prie\u017ei\u016bros sektoriaus darbuotojai da\u017eniau susiduria su \u201egyvyb\u0117s ir mirties klausimais\u201c, tuo tarpu SPA sektorius labiau orientuotas \u012f sveikatos atstatymo i\u0161\u0161\u016bkius.<\/p>\n
Pasak mokslininki\u0173, tyrimo rezultatai leid\u017eia teigti, kad skirting\u0173 demografini\u0173 bei karjeros ypatybi\u0173 darbuotojai gali labai nevienodai \u012fveikti sud\u0117tingas situacijas darbe.<\/p>\n
\u201eTod\u0117l organizacij\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo vadovams bei specialistams rekomenduotina individualiai vertinti tik\u0117tin\u0105 darbuotoj\u0173 atsparumo lyg\u012f ir atitinkamai taikyti mokymus, darbo vietos ir laiko lankstumo, socialin\u0117s bei emocin\u0117s paramos ir bendrai \u012f gerov\u0119 nukreiptas \u017emoni\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo priemones, didinan\u010dias atsparum\u0105\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia KTU profesor\u0117 \u017divil\u0117 Stankevi\u010di\u016bt\u0117.<\/p>\n
KTU \u012fgyvendina projekt\u0105 \u201eDarbuotoj\u0173 atsparumo stiprinimas taikant tvar\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdym\u0105, skatinant\u012f organizacij\u0173 transformacij\u0105 link darnumo gr\u0117sming\u0173 aplinkos poky\u010di\u0173 kontekste\u201c (S-MIP-23-55).<\/p>\n