{"id":94354,"date":"2026-01-29T09:47:04","date_gmt":"2026-01-29T09:47:04","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/94354\/"},"modified":"2026-01-29T09:47:04","modified_gmt":"2026-01-29T09:47:04","slug":"kodel-kalti-zmoniu-iprociai-o-ne-technologijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/94354\/","title":{"rendered":"kod\u0117l kalti \u017emoni\u0173 \u012fpro\u010diai, o ne technologijos?"},"content":{"rendered":"<p>Sausio 28-\u0105j\u0105 minima Europos duomen\u0173 apsaugos diena kasmet primena apie asmens duomen\u0173 saugumo svarb\u0105 skaitmenin\u0117je erdv\u0117je. Nors vie\u0161ojoje erdv\u0117je vyrauja nuomon\u0117, kad did\u017eiausias pavojus kyla d\u0117l sud\u0117ting\u0173 technologini\u0173 sprag\u0173, kibernetinio saugumo ekspertai vieningai pabr\u0117\u017eia \u2013 realyb\u0117 kitokia: did\u017eiausias pa\u017eeid\u017eiamumas slypi kasdieniuose \u017emoni\u0173 \u012fpro\u010diuose.<\/p>\n<p>\u017dmogi\u0161kasis faktorius: 60 proc. vis\u0173 pa\u017eeidim\u0173<\/p>\n<p>Tarptautiniai tyrimai tvirtai patvirtina \u0161i\u0105 tendencij\u0105. Pavyzd\u017eiui, <a href=\"https:\/\/enisa.europa.eu\/latest-news\/cyber-security-threat-landscape\" target=\"_blank\" rel=\"noopener nofollow\">duomen\u0173 saugumo ataskaitos rodo<\/a>, kad ma\u017edaug 60 proc. vis\u0173 duomen\u0173 pa\u017eeidim\u0173 yra tiesiogiai susij\u0119 su \u017emogi\u0161kuoju faktoriumi. Tai apima klaidas, neapdairum\u0105, socialin\u0119 in\u017einerij\u0105 arba netinkam\u0105 prisijungimo duomen\u0173 valdym\u0105.<\/p>\n<p>Kaip pa\u017eymi \u201eLietuvos draudimo\u201c Operacij\u0173 ir IT departamento direktorius Dainius Brandi\u0161auskas, naudodamiesi program\u0117l\u0117mis, socialiniais tinklais ar internetin\u0117mis paslaugomis, mes kasdien dalijam\u0117s did\u017eiuliu informacijos srautu \u2013 nuo buvimo vietos iki finansini\u0173 sprendim\u0173.<\/p>\n<blockquote>\n<p>\u201eDidel\u0117 dalis problem\u0173 kyla ne tod\u0117l, kad sukurtos technologijos yra nesaugios, o tod\u0117l, kad vartotojai per ma\u017eai d\u0117mesio skiria tam, kas vyksta ekrane\u201c, \u2013 sako D. Brandi\u0161auskas.<\/p>\n<\/blockquote>\n<p>Skub\u0117jimas ir \u012fprotis nesureik\u0161minti asmenini\u0173 duomen\u0173 lemia tai, kad sprendimai priimami automati\u0161kai: sutinkame su s\u0105lygomis, spaud\u017eiame patvirtinimo mygtukus ir registruojam\u0117s ne\u012fsigilin\u0119, kam ir kokia informacija bus patik\u0117ta.<\/p>\n<p>\u0160iandien duomen\u0173 apsauga vis da\u017eniau tampa ne techniniu, o elgsenos ir \u012fpro\u010di\u0173 i\u0161\u0161\u016bkiu. Saugumas priklauso nuo m\u016bs\u0173 kritinio m\u0105stymo ir kasdieni\u0173 pasirinkim\u0173 skaitmenin\u0117je erdv\u0117je.<\/p>\n<p>Svarbu: Siekiant u\u017etikrinti saugum\u0105, edukacija yra svarbi <a href=\"https:\/\/infoerdve.lt\/kibernetinis-saugumas-vaikams-minecraft-pamokos-4-6-kl\/\" rel=\"nofollow noopener\" target=\"_blank\">pradedant nuo pa\u010di\u0173 jauniausi\u0173<\/a> skaitmenin\u0117s erdv\u0117s naudotoj\u0173.<\/p>\n<p>Patarimai, kaip elgtis saugiau internete<\/p>\n<p>Ekspertai si\u016blo kelis esminius patarimus, kaip suma\u017einti rizik\u0105 ir apsisaugoti nuo kibernetini\u0173 gr\u0117smi\u0173:<\/p>\n<ul>\n<li>Skirtingi slapta\u017eod\u017eiai skirtingoms paskyroms. Tai yra viena pavojingiausi\u0173 ir da\u017eniausi\u0173 vartotoj\u0173 klaid\u0173. Jei t\u0105 pat\u012f slapta\u017eod\u012f naudosite visur, pakanka vieno duomen\u0173 nutek\u0117jimo, kad visos j\u016bs\u0173 paskyros tapt\u0173 pa\u017eeid\u017eiamos. Naudokite slapta\u017eod\u017ei\u0173 generatorius ir tvarkykles.<\/li>\n<li>Neskub\u0117ti spausti nuorod\u0173. Apgavikai da\u017enai naudoja \u201ephishing\u201c atakas, si\u0173sdami el. lai\u0161kus ar \u017einutes, kurios atrodo kaip \u012fprasta komunikacija (kvie\u010dia atnaujinti duomenis, patvirtinti mok\u0117jim\u0105 ar pasinaudoti specialiu pasi\u016blymu). Prie\u0161 spausdami nuorod\u0105, visada patikrinkite siunt\u0117jo adres\u0105 ir nukreipimo svetain\u0117s pavadinim\u0105. Jeigu abejojate \u2013 neklikuokite.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Da\u017eniausiai u\u017eduodami klausimai<\/p>\n<p>Kod\u0117l \u017emogi\u0161kasis faktorius (klaidos) yra did\u017eiausia kibernetinio saugumo gr\u0117sm\u0117 \u0161iandien?<\/p>\n<p>Nors technin\u0117s apsaugos priemon\u0117s nuolat tobul\u0117ja, kibernetinio saugumo ekspertai pabr\u0117\u017eia, kad apie 60 proc. duomen\u0173 pa\u017eeidim\u0173 \u012fvyksta d\u0117l \u017emogi\u0161kosios klaidos. Taip yra tod\u0117l, kad vartotojai, priimdami greitus sprendimus skaitmenin\u0117je erdv\u0117je, da\u017enai ne\u012fvertina rizikos \u2013 skuba spausti mygtukus, sutinka su s\u0105lygomis neperskait\u0119, ar tampa socialin\u0117s in\u017einerijos (suk\u010diavimo) aukomis. Saugumas vis labiau tampa elgsenos, o ne technologiniu klausimu.<\/p>\n<p>Kas yra socialin\u0117 in\u017einerija ir kaip atskirti jos bandymus internete?<\/p>\n<p>Socialin\u0117 in\u017einerija yra manipuliavimo metodas, kai suk\u010diai pasitelkia psichologij\u0105, kad priverst\u0173 \u017emones atskleisti konfidenciali\u0105 informacij\u0105 ar atlikti pavojingus veiksmus. B\u016btini atpa\u017einimo \u017eenklai: ne\u012fprasti skubos, grasinim\u0173 ar emocinio spaudimo pra\u0161ymai; netik\u0117ti lai\u0161kai i\u0161 bank\u0173 ar valstybini\u0173 institucij\u0173, pra\u0161antys patvirtinti slapta\u017eod\u017eius, o svarbiausia \u2013 nuorod\u0173 ar svetaini\u0173 adresai, kurie vizualiai atrodo neteisingi ar \u012ftartini.<\/p>\n<p>Kokie kasdieniai \u012fpro\u010diai labiausiai kompromituoja asmens duomen\u0173 saugum\u0105?<\/p>\n<p>Da\u017eniausiai pasitaikantys pavojingi \u012fpro\u010diai yra per didelis atvirumas socialiniuose tinkluose (dalijimasis duomenimis apie buvimo viet\u0105, asmenines detales), pakartotinis t\u0173 pa\u010di\u0173 silpn\u0173 slapta\u017eod\u017ei\u0173 naudojimas skirtingose sistemose, skubotas sutikimas su program\u0117li\u0173 ar svetaini\u0173 pra\u0161ymais be kritinio m\u0105stymo ir reguliarus informacini\u0173 sistem\u0173 atnaujinim\u0173 ignoravimas. Skaitmenin\u0117je erdv\u0117je priimami sprendimai turi b\u016bti s\u0105moningi.<\/p>\n<p>Kokie yra 3 pagrindiniai veiksmai, padedantys suma\u017einti \u017emogi\u0161kosios klaidos rizik\u0105 internete?<\/p>\n<p>Norint suma\u017einti rizik\u0105, svarbu laikytis \u0161i\u0173 elgsenos taisykli\u0173: 1.  Kriti\u0161kai vertinti informacij\u0105: Visada abejoti netik\u0117tais pra\u0161ymais, patikrinti siunt\u0117jo tapatyb\u0119 ir niekada nespausti \u012ftartin\u0173 nuorod\u0173. 2.  \u012egalinti daugiapakop\u0119 autentifikacij\u0105 (2FA): Naudoti \u0161\u012f papildom\u0105 apsaugos sluoksn\u012f visur, kur \u012fmanoma, ypa\u010d svarbiose paskyrose. 3.  Tvarkyti slapta\u017eod\u017eius: Kiekvienai paslaugai naudoti unikal\u0173 ir stipr\u0173 slapta\u017eod\u012f, o valdyti juos su slapta\u017eod\u017ei\u0173 tvarkykl\u0117mis.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Sausio 28-\u0105j\u0105 minima Europos duomen\u0173 apsaugos diena kasmet primena apie asmens duomen\u0173 saugumo svarb\u0105 skaitmenin\u0117je erdv\u0117je. Nors vie\u0161ojoje&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":94355,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,37,39,36,38,40,46],"class_list":{"0":"post-94354","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-lietuva","10":"tag-lietuviu","11":"tag-lithuania","12":"tag-lithuanian","13":"tag-lt","14":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115977757893009899","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/94354","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=94354"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/94354\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/94355"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=94354"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=94354"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=94354"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}