{"id":9459,"date":"2025-10-03T05:04:14","date_gmt":"2025-10-03T05:04:14","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/9459\/"},"modified":"2025-10-03T05:04:14","modified_gmt":"2025-10-03T05:04:14","slug":"v-simkus-kas-per-20-metu-uzdirbo-daugiau-investuojantys-i-nt-ar-i-akcijas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/9459\/","title":{"rendered":"V. \u0160imkus. Kas per 20 met\u0173 u\u017edirbo daugiau \u2013 investuojantys \u012f NT ar \u012f akcijas?"},"content":{"rendered":"

Nekilnojamas turtas dominuoja Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173 turte kaip pati did\u017eiausia turto klas\u0117. Net 87 proc. gyventoj\u0173 gyvena nuosavame b\u016bste, o apie penktadalis turi daugiau nei vien\u0105 NT objekt\u0105. Investavimas \u012f b\u016bst\u0105 da\u017enai ir apklausose \u012fvardijamas kaip pati populiariausia pinig\u0173 \u012fdarbinimo kryptis. Tuo metu \u012f vertybinius popierius tiesiogiai investuoja tik apie 7 proc. gyventoj\u0173. Vis d\u0117lto investavimas \u012f b\u016bst\u0105 reikalauja daug asmeninio \u012fsitraukimo, turi pasl\u0117pt\u0173 i\u0161laid\u0173 ir yra gerokai ma\u017eiau likvidus. Klausimas \u2013 ar tos papildomos pastangos atsiperka?<\/p>\n

Yra daug \u012fvairi\u0173 b\u016bd\u0173 lyginti turto klases, ir jie gali stipriai skirtis priklausomai nuo laikotarpio bei konkre\u010di\u0173 investicij\u0173. Siekiant kuo objektyvesnio palyginimo, \u0161iame tekste bus remiamasi pasaulio akcij\u0173 rink\u0105 atspindin\u010diu \u201eMSCI World\u201c indeksu ir Lietuvos b\u016bsto kain\u0173 poky\u010dius fiksuojan\u010diu \u201eOber-Haus\u201c indeksu.<\/p>\n

Visada galima rasti pavieni\u0173 akcij\u0173 ar b\u016bst\u0173, kurie brango daug spar\u010diau nei rinka, ta\u010diau norint kuo objektyviau palyginti turto klases, verta pa\u017evelgti \u012f vis\u0105 rink\u0105 atspindin\u010dius vidurkius.<\/p>\n

Akcijos brango labiau, bet generavo ma\u017eiau pajam\u0173<\/p>\n

\u017di\u016brint tik \u012f kain\u0173 poky\u010dius, akcij\u0173 rinkos laimi vienareik\u0161mi\u0161kai. Per pastaruosius 20 met\u0173, pasaulio akcij\u0173 indeksas pabrango 261 proc. kai per t\u0105 pat\u012f laik\u0105 b\u016bstas brango 150 proc. Lyginant dvigubai trumpesn\u012f laikotarp\u012f, kuriame nebuvo ry\u0161kesnio b\u016bsto kain\u0173 kritimo Lietuvoje, atotr\u016bkis yra ma\u017eesnis \u2013 akcijos atne\u0161\u0117 120 proc. gr\u0105\u017eos, o b\u016bstas brango 108 proc.<\/p>\n

Ta\u010diau daugeliui investuotoj\u0173 svarbu ne tik turto vert\u0117s augimas, bet ir pastovios pajamos. Indeks\u0105 sudaran\u010dios akcijos vidutini\u0161kai mok\u0117jo 1,5\u20132 proc. dividend\u0173 per metus. Tuo metu b\u016bsto nuomos pajamingumas, sprend\u017eiant i\u0161 istorini\u0173 nuomos skelbim\u0173, siek\u0117 apie 6 proc. prie\u0161 i\u0161laidas ir vakansijas. \u012evertinus tipines Europos miest\u0173 s\u0105naudas, Lietuvoje realus (grynasis) nuomos pajamingumas gal\u0117jo b\u016bti apie 4,5 proc.<\/p>\n

Skai\u010diuojant istorin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105 da\u017eniausiai daroma prielaida, kad gautas pajamas reinvestuojame \u012f t\u0105 pa\u010di\u0105 turto klas\u0119, taip i\u0161naudojant sud\u0117tini\u0173 pal\u016bkan\u0173 efekt\u0105. Reinvestuojant dividendus, akcij\u0173 rinkos gr\u0105\u017ea siek\u0117 175 proc. per 10 met\u0173 ir 486 proc. per 20 met\u0173. Jei nuomos pajamos b\u016bt\u0173 taip pat nuolat reinvestuojamos, b\u016bstas atrodyt\u0173 dar geriau \u2013 229 proc. per 10 met\u0173 ir net 496 proc. per du de\u0161imtme\u010dius.<\/p>\n

\u012evertinus pinig\u0173 srautus, atrodyt\u0173, kad investicijos \u012f nekilnojam\u0105 turt\u0105 niekuo nenusileid\u017eia akcijoms, ta\u010diau yra rimt\u0173 praktini\u0173 skirtum\u0173. Akcij\u0173 atveju reinvestuoti labai paprasta \u2013 galima \u012fsigyti fondus ar ETF, kurie tai daro automati\u0161kai. O nuomos pajamas reinvestuoti \u012f nauj\u0105 b\u016bst\u0105 n\u0117ra taip paprasta. Be to, nuomos pajamos apmokestinamos yra i\u0161kart, tuo tarpu investuojant \u012f akcijas galima rinktis dividendus akumuliuojan\u010dius produktus, tuomet mokes\u010di\u0173 prievol\u0117 atsirast\u0173 tik parduodant investicijas. Tod\u0117l jei vertinsime tik kainos pokyt\u012f ir gaunamas pajamas, bet j\u0173 nereinvestuosime, NT gr\u0105\u017ea bus gerokai kuklesn\u0117 \u2013 108 proc. per 10 met\u0173 ir 239 proc. per 20 met\u0173.<\/p>\n

Lietuvos b\u016bstas pastaruosius de\u0161imtme\u010dius tikrai buvo itin s\u0117kminga investicija, da\u017enu atveju savo gr\u0105\u017ea aplenkianti NT gr\u0105\u017e\u0105 brandesn\u0117se rinkose ir net konkuruojanti su akcijomis. Kita vertus, labai tik\u0117tina, kad Lietuvos ekonomikos augimas sul\u0117t\u0117s, nes priart\u0117jome prie vakar\u0173 i\u0161sivystymo lygio, o ir prast\u0117jan\u010dios demografin\u0117s tendencijos ma\u017eins b\u016bsto paklaus\u0105, tad pakartoti tok\u012f ger\u0105 rezultat\u0105 gali b\u016bti sunku.<\/p>\n

Skiriasi ne tik gr\u0105\u017ea, bet ir rizika<\/p>\n

Vertinant turto klases, svarbu vertinti ne tik gr\u0105\u017e\u0105, bet ir rizik\u0105. B\u016bsto kainos svyruoja ma\u017edaug dvigubai ma\u017eiau nei akcij\u0173, bet tuo pa\u010diu b\u016bst\u0105 daug sunkiau greitai parduoti, jei prireikia pinig\u0173. Akcijos istori\u0161kai yra rizikingesn\u0117s, bet ir j\u0173 tik\u0117tina gr\u0105\u017ea yra didesn\u0117.<\/p>\n

Rizika taip pat vertinama, lyginant maksimal\u0173 istorin\u012f nuostol\u012f. 2008 m. kriz\u0117s metu pasaulio akcij\u0173 indeksas krito 50 proc., b\u016bstas atsiliko nedaug ir koregavosi apie 40 proc.<\/p>\n

Dar vienas rizikos \u0161altinis \u2013 skola. Kadangi da\u017enai b\u016bstas perkamas su paskola, rizika stipriai padid\u0117ja. Jei investuotojas \u012fdeda tik 30 proc. nuosavo kapitalo (tiek leid\u017eia atsakingo skolinimo nuostatai), likusi\u0105 dal\u012f pasiskolindamas, jo rizika i\u0161auga daugiau nei tris kartus \u2013 tokiu atveju b\u016bstas tampa rizikingesnis u\u017e akcijas.<\/p>\n

Be to, gyventojai da\u017eniausiai investuoja ne \u012f vis\u0105 rink\u0105, o \u012f konkret\u0173 b\u016bst\u0105. Tai rei\u0161kia ma\u017e\u0105 diversifikacij\u0105 ir didesn\u0119 rizik\u0105. Tod\u0117l verta pagalvoti apie NT fondus ar kitus finansinius instrumentus, kurie leist\u0173 labiau diversifikuotai ir likvid\u017eiai investuoti \u012f nekilnojam\u0105 turt\u0105.<\/p>\n

O kod\u0117l ne abu?<\/p>\n

Investavimo pasaulis tuo ir \u017eavus, kad nereikia rinktis arba investavimo \u012f akcijas, arba investavimo tik \u012f NT. Abi turto klas\u0117s turi stipri\u0173 pusi\u0173, o j\u0173 kainos da\u017enai juda skirtingomis kryptimis. Tai rei\u0161kia, kad derinant akcijas ir NT, investicijos tampa labiau diversifikuotos, rizika suma\u017e\u0117ja, o ilgalaik\u0117 gr\u0105\u017ea gali pager\u0117ti.<\/p>\n

\u0160iandien daugelis Lietuvos gyventoj\u0173 turi santykinai daug nekilnojamo turto, bet beveik visai neturi akcij\u0173. Tod\u0117l norint geresnio gr\u0105\u017eos ir rizikos santykio, da\u017enam verta pagalvoti ir apie kitas turto klases.<\/p>\n

Daugelio gyventoj\u0173 vienintel\u0117s investicijos \u012f akcijas yra antros pakopos pensij\u0173 fonduose, kurie neju\u010dia diversifikuoja m\u016bs\u0173 rizik\u0105 tarp skirting\u0173 turto klasi\u0173 ir region\u0173. Kitais metais, daugelio laukia sprendimas, k\u0105 toliau daryti su kaupimu pensijai. Nepaisant to, ar nuspr\u0119st\u0173 toliau kaupti antroje pakopoje ar investuoti pensijai savaranki\u0161kai, kiekvienas investuotojas tur\u0117t\u0173 neu\u017emir\u0161ti, kad investicijos \u012f akcijas (ar obligacijas) puikiai papildo investicijas \u012f nekilnojam\u0105 turt\u0105.<\/p>\n\n\n

\u00a0JP u\u017e \u0161io ra\u0161inio turin\u012f neatsako, nes tai yra subjektyvi komentaro autoriaus nuomon\u0117.<\/p>\n<\/td>\n<\/tr>\n

\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Nekilnojamas turtas dominuoja Lietuvos nam\u0173 \u016bki\u0173 turte kaip pati did\u017eiausia turto klas\u0117. Net 87 proc. gyventoj\u0173 gyvena nuosavame…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":9460,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,1856,37,39,36,38,40,46],"class_list":{"0":"post-9459","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-komentaras","10":"tag-lietuva","11":"tag-lietuviu","12":"tag-lithuania","13":"tag-lithuanian","14":"tag-lt","15":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9459","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9459"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9459\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9460"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9459"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9459"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9459"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}