{"id":94645,"date":"2026-01-29T15:54:08","date_gmt":"2026-01-29T15:54:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/94645\/"},"modified":"2026-01-29T15:54:08","modified_gmt":"2026-01-29T15:54:08","slug":"veiksniai-mazinantys-darbuotoju-gebejima-iveikti-sudetingas-situacijas-darbe-mokslo-lietuva","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/94645\/","title":{"rendered":"veiksniai, ma\u017einantys darbuotoj\u0173 geb\u0117jim\u0105 \u012fveikti sud\u0117tingas situacijas darbe \u2013 Mokslo Lietuva"},"content":{"rendered":"

Geopolitini\u0173, ekonomini\u0173, socialini\u0173 bei aplinkosaugini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kontekste terminas \u201eatsparumas\u201c tapo vienu madingiausi\u0173 ir da\u017eniausi\u0173 vartojam\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 vie\u0161ojoje erdv\u0117je. Diskutuojama apie region\u0173, valstybi\u0173, savivaldybi\u0173, versl\u0173, atskir\u0173 organizacij\u0173 ir \u017emoni\u0173 atsparum\u0105. <\/p>\n

\"prof.prof. dr. Egle\u0307 Stanis\u030ckiene\u0307<\/p>\n

Merriam Webster \u017eodynas atsparum\u0105 apibr\u0117\u017eia kaip geb\u0117jim\u0105 atsigauti po nes\u0117kmi\u0173 ar lengvai prisitaikyti prie nelaimi\u0173 ar poky\u010di\u0173. Pana\u0161iai nurodoma ir Kembrid\u017eo \u017eodyne teigiant, jog atsparumas \u2013 tai geb\u0117jimas v\u0117l jaustis laimingam ir b\u016bti s\u0117kmingam po to, kai \u012fvyko kas nors sunkaus ar blogo.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Vidutini\u0161kai tre\u010ddal\u012f savo gyvenimo \u017emon\u0117s praleid\u017eia darbe, kur susiduria ne tik su pozityviomis patirtimis, bet ir su \u012fvairiais keblumais, pavyzd\u017eiui laiko, skirto u\u017eduotims atlikti, tr\u016bkumu ar nesutarimu su kolega. Tai, kaip darbuotojai geba \u012fveikti \u0161iuos i\u0161\u0161\u016bkius labai skiriasi: vieni greitai prisitaiko, o kiti ilgainiui patiria stres\u0105, kuris gali sukelti sveikatos problem\u0173. Geb\u0117jimas atsigauti arba lengvai prisitaikyti prie nepalanki\u0173 situacij\u0173, sunkum\u0173, nes\u0117kmi\u0173 ar net pozityvi\u0173 poky\u010di\u0173 darbe vadinamas darbuotoj\u0173 atsparumu. Ir jis yra individualus, t.y. vieni darbuotojai yra labiau, kiti \u2013 ma\u017eiau atspar\u016bs.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Moksliniai tyrimai atskleid\u017eia, kad atspar\u016bs darbuotojai yra atviri naujoms patirtims, nuolat pasireng\u0119 mokytis ir tobul\u0117ti, geba lanks\u010diai prisitaikyti prie kintan\u010di\u0173 darbo reikalavim\u0173 bei pasi\u017eymi geresne fizine ir psichine sveikata. Tokie darbuotojai yra labiau \u012fsipareigoj\u0119 organizacijai ir tiesiog link\u0119 daryti daugiau nei numatyta j\u0173 pareigyb\u0117s apra\u0161yme. Taigi, i\u0161 esm\u0117s, atspar\u016bs darbuotojai demonstruoja geresnius veiklos rezultatus. B\u016btent tod\u0117l, darbuotoj\u0173 atsparumas laikytinas svarbiu konkurencinio prana\u0161umo \u0161altiniu, nes tik atspar\u016bs darbuotojai gali pad\u0117ti organizacijoms susidoroti su vis did\u0117jan\u010diu poky\u010di\u0173 intensyvumu.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Kaip jau min\u0117ta, vieni darbuotojai yra labiau, kiti \u2013 ma\u017eiau atspar\u016bs. Moksliniuose tyrimuose konstatuojama, jog geb\u0117jimas spr\u0119sti keblumus darbe priklauso tiek nuo individuali\u0173 (pvz. am\u017eius), tiek nuo organizacini\u0173 (pvz. vadovo parama) veiksni\u0173. Kartu pripa\u017e\u012fstama, kad organizacijos savo veiksmais gali ne tik didinti darbuotoj\u0173 atsparum\u0105, bet j\u012f ir ma\u017einti.<\/p>\n

\"doc.doc. dr. Joana Ramanauskait\u0117<\/p>\n

https:\/\/ktu.edu\/projects\/darbuotoju-atsparumo-stiprinimas-taikant-tvaru-ziv-skatinanti-organizaciju-transformacija-link-darnumo-gresmingu-aplinkos-pokyciu-kontekste\/<\/a><\/p>\n

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto tyr\u0117jai, \u012fgyvendindami projekt\u0105 \u201cDarbuotoj\u0173 atsparumo stiprinimas taikant tvar\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdym\u0105, skatinant\u012f organizacij\u0173 transformacij\u0105 link darnumo gr\u0117sming\u0173 aplinkos poky\u010di\u0173 kontekste\u201c (S-MIP-23-55), atliko tyrim\u0105, kurio vienas i\u0161 tiksl\u0173 buvo atskleisti darbo reikalavimus, kurie silpnina darbuotoj\u0173 atsparum\u0105. Taikytas kokybinis tyrimo metodas, atlikti pusiau strukt\u016brizuoti interviu (21) su darbuotojais, dirban\u010diais skirtinguose verslo sektoriuose.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Mokslinink\u0173 komandai pavyko identifikuoti keturis darbo reikalavim\u0173 klasterius, ma\u017einan\u010dius darbuotoj\u0173 atsparum\u0105. Nustatyta, jog konkret\u016bs socialiniai, organizaciniai, emociniai ir etiniai reikalavimai atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f neigiamai veikdami atsparum\u0105. Tyrimas leido remiantis Darbo reikalavim\u0173-i\u0161tekli\u0173 teorija (ang. Job Demands-Resource Theory) pagr\u012fsti bei interpretuoti gautus rezultatus, parodant tyrimo ne tik mokslin\u012f ind\u0117l\u012f, bet ir praktin\u012f pritaikomum\u0105.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Socialiniai reikalavimai: santyki\u0173 kokyb\u0117 lemia darbuotoj\u0173 atsparum\u0105<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Interviu atskleid\u0117, jog sunkumai valdant komandos dinamik\u0105, toksi\u0161ki santykiai su vadovais, apkalbos bei paty\u010dios darbe, tarpasmeniniai konfliktai su bendradarbiais bei socialin\u0117s atskirties toleravimas darbo vietose ma\u017eina darbuotoj\u0173 atsparum\u0105.<\/p>\n

Santykiai su vadovais ir tarp bendradarbi\u0173 yra sud\u0117tingi ir itin reik\u0161mingi darbuotoj\u0173 atsparumo kontekste. \u201eKoleg\u0173 ir vadov\u0173 teikiama socialin\u0117 parama stiprina darbuotoj\u0173 savivert\u0119 ir kuria stipr\u0173 priklausomyb\u0117s organizacijai jausm\u0105, o tai teigiamai veikia darbuotoj\u0173 atsparum\u0105. Tuo tarpu tarpasmeniniai konfliktai su bendradarbiais ar toksi\u0161ki santykiai su vadovais sietini su augan\u010diu stresu ir ma\u017eesniu darbuotoj\u0173 geb\u0117jimu \u012fveikti sud\u0117tingas situacijas darbe\u201c, \u2013 teigia projekto vadov\u0117 prof. dr. \u017divil\u0117 Stankevi\u010di\u016bt\u0117.<\/p>\n

\"prof.prof. dr. \u017divil\u0117 Stankevi\u010di\u016bt\u0117<\/p>\n

Remiantis tyrimu, apkalbos bei paty\u010dios darbe n\u0117ra praeities dalykas \u0161i\u0173 dien\u0173 organizacijose. Gandus inicijuoja tiek kolegos, tiek vadovai, tuo ypa\u010d darydami neigiam\u0105 poveik\u012f naujai priimtiems darbuotojams, nes pastarieji gauna ne tik nekorekti\u0161k\u0105 informacij\u0105, bet kartu ir suvokim\u0105, jog neeti\u0161ki veiksmai organizacijoje yra toleruojami. Be to, kai kurie informantai dalijosi istorijomis, kai buv\u0119 darbuotojai ir po i\u0161\u0117jimo i\u0161 organizacijos tebebuvo gand\u0173 objektu. Da\u017eniausiai, pasitraukus i\u0161 darbo, \u0161ie asmenys buvo kritikuojami \u2013 teigiama, kad jie visk\u0105 dar\u0117 neteisingai, nors anks\u010diau buvo pristatomi kaip pavyzd\u017eiai kitiems.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Organizaciniai reikalavimai: darbo dizainas yra ypa\u010d svarbus \u012fveikiant sud\u0117tingas situacijas darbe <\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Tyrimas leid\u017eia teigti, jog nekokybi\u0161kas gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys, i\u0161aug\u0119s darbo kr\u016bvis ir darbo grafiko neadekvatumas, vaidmen\u0173 darbe persipynimas, ma\u017ea autonomija, skirtingi kart\u0173 interesai ir nesaugumas d\u0117l darbo turi neigiamos \u012ftakos darbuotoj\u0173 atsparumui.<\/p>\n

\u012edomiu tyrimo rezultatu galima laikyti skirting\u0173 kart\u0173 interes\u0173 susid\u016brimus, kurie ma\u017eina darbuotoj\u0173 geb\u0117jim\u0105 \u012fveikti sud\u0117tingas situacijas. Z kartos atstovai (gim\u0119 po 2001 m.) kalb\u0117jo apie tai, jog vyresni darbuotojai \u201e\u012f juos ne\u017ei\u016bri rimtai\u201c, menkina j\u0173 geb\u0117jim\u0105 s\u0117kmingai atlikti u\u017eduotis bei nesvarsto teikiam\u0173 inovatyvi\u0173 pasi\u016blym\u0173 kaip galim\u0173 \u012fgyvendinti. Savo ruo\u017etu vyresni darbuotojai nepalankiai vertino per didel\u012f, j\u0173 nuomone, Z kartos darbo-asmeninio gyvenimo balanso akcentavim\u0105.<\/p>\n

Tyrimo rezultatai leid\u017eia teigti, jog darbuotojams tapti atsparesniais taip pat trukdo tam tikri darbo organizavimo sprendimai. \u201eTrumpi ir nepasiekiami terminai, didelis u\u017eduo\u010di\u0173 kiekis, per daug priskirt\u0173 atsakomybi\u0173, nedidel\u0117 sprendim\u0173 pri\u0117mimo laisv\u0117 bei laiku nesuteiktas kokybi\u0161kas gr\u012f\u017etamasis ry\u0161ys sukuria sud\u0117tingas situacijas darbe, kurias spr\u0119sti darbuotojams n\u0117ra paprastai. Tai reikalauja papildomo laiko ir geb\u0117jim\u0173. O visa tai siejasi su ma\u017eesniu atsparumu.\u201c \u2013 teigia projekto vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Egl\u0117 Stani\u0161kien\u0117.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Emociniai reikalavimai: emocij\u0173 suvaldymas sietinas su atsparumu<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\"doc.doc. dr. Asta Daunorien\u0117<\/p>\n

Interviu atskleid\u0117, jog sud\u0117tingas bendravimas su klientais ir emocinis darbas paslaug\u0173 sektoriuje yra esminiai darbo reikalavimai, ma\u017einantys atsparum\u0105 darbe.<\/p>\n

Darbas su klientais paprastai yra sud\u0117tingas, o susid\u016brimas su sunkumais \u00a0\u2013 da\u017enas rei\u0161kinys. Paslaug\u0173 sektoriuje dirbusi\u0173 tyrimo dalyvi\u0173 istorijos nebuvo i\u0161imtis \u2013 jie nurod\u0117 da\u017enus ir intensyvius konfliktus su klientais. Buvo pamin\u0117ta, kad konfliktai gali kilti tiek karjeros prad\u017eioje, kai darbuotojui tr\u016bksta bendr\u0173j\u0173 \u017eini\u0173, kaip bendrauti su klientais, arba ir v\u0117liau \u201eneatitikus\u201c konkre\u010di\u0173 klient\u0173 aptarnavimo ypatum\u0173. \u201ePastaruoju metu \u201eklientas visada teisus\u201c principo tamsioji pus\u0117 tapo itin akivaizdi: nuolatinis spaudimas \u012ftikti klientams da\u017enai lemia darbuotoj\u0173 nuovarg\u012f, i\u0161sekim\u0105 ar net perdegim\u0105. \u017dinoma, jog tokia emocin\u0117 b\u016bsena neleid\u017eia i\u0161likti atspariu darbe\u201c \u2013 pa\u017eymi doc. dr. Joana Ramanauskait\u0117.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Etiniai reikalavimai: eti\u0161kumas tampa vis svarbesniu dalyku darbo vietose <\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Tyrimo rezultatai parod\u0117, jog nes\u0105\u017einingas elgesys su klientais ir bendradarbiais bei id\u0117j\u0173 pasisavinimas yra b\u016btent tai, kas neprisideda prie didesnio darbuotoj\u0173 geb\u0117jimo susidoroti su sud\u0117tingomis situacijomis darbe. \u00a0\u201eVisi \u0161ie neeti\u0161kai veiksniai daro poveik\u012f kliento ir organizacijos santyki\u0173 kokybei ir ma\u017eina klient\u0173 lojalum\u0105. Savo ruo\u017etu tai neigiamai veikia ir darbuotojus, sukeliant dviprasmi\u0161kus jausmus darbdavio at\u017evilgiu, o tai nepadeda \u012fveikti sunkumus darbe\u201c \u2013 teig\u0117 doc. dr. Asta Daunorien\u0117.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Praktinis pritaikomumas: rekomendacijos organizacijoms<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Tyrimo rezultatai leid\u017eia suformuoti tris esmines rekomendacijas organizacij\u0173 atstovams, siekiantiems eliminuoti ar su\u0161velninti darbuotoj\u0173 atsparum\u0105 ma\u017einan\u010dius veiksnius. Pirma, mokymai, skirti vadovams kaip formuoti, ugdyti ir vadovauti komandoms. \u201eLyderyst\u0117s mokymai, o dar konkre\u010diau, mokymai darbuotoj\u0173 atsparumo tema, leist\u0173 kurti bei stiprinti pozityv\u0173 ry\u0161\u012f tarp vadov\u0173 ir pavaldini\u0173. Socialin\u0117 parama pad\u0117t\u0173 darbuotojams atsigauti po nes\u0117kmi\u0173 bei lengviau prisitaikyti prie nelaimi\u0173 ar poky\u010di\u0173 darbe\u201c \u2013 akcentuoja prof. dr. \u017divil\u0117 Stankevi\u010di\u016bt\u0117. Antra, ypatingai sprend\u017eiant etines dilemas, b\u016btina ugdyti atvirumo kult\u016br\u0105 per vadov\u0173 \u012fsipareigojim\u0105, ai\u0161ki\u0105 komunikacij\u0105 ir reguliarius gr\u012f\u017etamojo ry\u0161io susitikimus. Tre\u010dia, tikslinga per\u017ei\u016br\u0117ti darbo organizavimo principus, susijusius su darbo kr\u016bviu, terminais, persipynusiais vaidmenimis bei santyki\u0173 su klientais valdym\u0105. Taigi, apibendrinant, darbuotoj\u0173 atsparum\u0105 darbe ma\u017einantys veiksniai gal\u0117t\u0173 b\u016bti \u0161velninami organizacijoms taikant tvar\u0173 \u017emoni\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdym\u0105, kurio centre yra neigiamo poveikio darbuotojams nebuvimas bei darbuotoj\u0173 gerov\u0117.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Autoriai: prof. dr. \u017divil\u0117 Stankevi\u010di\u016bt\u0117, prof. dr. Egl\u0117 Stani\u0161kien\u0117, doc. dr. Asta Daunorien\u0117, doc. dr. Joana Ramanauskait\u0117<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Kauno technologijos universitetas (KTU), Ekonomikos ir verslo fakultetas, Tvaraus valdymo tyrim\u0173 centras, Organizacij\u0173 ir \u017emoni\u0173 tvarumo mokslo grup\u0117<\/p>\n

Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos (Nr. S-MIP-23-55)<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Geopolitini\u0173, ekonomini\u0173, socialini\u0173 bei aplinkosaugini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 kontekste terminas \u201eatsparumas\u201c tapo vienu madingiausi\u0173 ir da\u017eniausi\u0173 vartojam\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 vie\u0161ojoje erdv\u0117je.…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":94646,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,19289,37,39,36,38,40,7793,46],"class_list":{"0":"post-94645","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-diskusiju-klubas","10":"tag-lietuva","11":"tag-lietuviu","12":"tag-lithuania","13":"tag-lithuanian","14":"tag-lt","15":"tag-mokslo-naujienos","16":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115979200940991013","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/94645","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=94645"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/94645\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/94646"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=94645"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=94645"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=94645"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}