1. Dydis<\/p>\n
Grenlandija yra did\u017eiausia sala pasaulyje, bet n\u0117ra laikoma \u017eemynu. Jos teritorija – 2,16 mln. kv.km, tai yra, plotu ji prilygsta visai Vakar\u0173 Europai arba tre\u010ddaliui Australijos. Jeigu Grenlandija b\u016bt\u0173 atskira \u0161alis, ji pagal plot\u0105 u\u017eimt\u0173 12-t\u0105 viet\u0105 pasaulyje.<\/p>\n
2. Did\u017eioji dalis – negyvenama<\/p>\n
Grenlandijoje gyvena vos 56 t\u016bkst. \u017emoni\u0173. Taigi gyventoj\u0173 tankumas yra 0,03 \u017em.\/kv.km, ma\u017eiausias pasaulyje. Taip yra tod\u0117l, kad 80 proc. salos teritorijos dengia storas ledo sluoksnis. Grenlandijos ledo \u0161arvas – antrasis pagal dyd\u012f pasaulyje po Antarktidos. Kai kuriose vietose ledo storis siekia 3500 metr\u0173. Steb\u0117tina, bet Grenlandijos \u0161iaur\u0117je – Piri \u017dem\u0117je – ledo \u0161arvo n\u0117ra. Tai yra susij\u0119 su tuo, kad d\u0117l itin sauso oro \u010dia beveik nesninga. Beje, tyrin\u0117tojas Polis Emilis Viktoras (Paul Emile Victor) teig\u0117, kad did\u017eiausia planetos sala – visai ne viena sala, o trys atskiri sausumos plotai. Bet patikrinti jo versij\u0105 d\u0117l storo ledo kol kas nepavyksta.<\/p>\n
3. Tik vienas Grenlandijos miestas – ne pakrant\u0117je<\/p>\n
Visi Grenlandijos miestai yra \u012fsik\u016br\u0119 pakrant\u0117je, kad b\u016bt\u0173 lengviau susisiekti su kitomis \u0161alimis, ypa\u010d – pristatyti maist\u0105. Yra viena i\u0161imtis – Kangerlusuako miestas, kuris yra u\u017e 160 km nuo pagrindin\u0117s kranto linijos, ilgo fjordo gale. Ir nors \u012f Kangerlusuak\u0105 laivai neu\u017esuka, jis vis tiek yra svarbus transporto mazgas, nes \u010dia \u012fsik\u016br\u0117 pagrindinis tarptautinis Grenlandijos oro uostas.<\/p>\n
4. Kaip Grenlandija tapo Danijos dalimi<\/p>\n
Nuo 986 met\u0173 Grenlandijos vakarin\u0117je pakrant\u0117je apsigyveno vikingai i\u0161 Islandijos ir Norvegijos. 1261 m. Grenlandija tapo Norvegijos kolonija. Tais pa\u010diais metais \u012f sal\u0105 prad\u0117jo keltis inuitai – Tul\u0117s kult\u016bros atstovai, kurie yra laikomi Grenlandijos \u010diabuviais (autochtonais).<\/p>\n
1380 m. Norvegija sudar\u0117 unij\u0105 su Danija, o nuo 1536 m. Norvegija prarado nepriklausomyb\u0119 ir fakti\u0161kai tapo Danijos kolonija. Grenlandija buvo prad\u0117ta laikyti Danijos valdomis. XVII a. joje \u0117m\u0117 lankytis dan\u0173 keliautojai ir misionieriai. Nuo tada saloje v\u0117l atsirado nuolatini\u0173 gyventoj\u0173, bet kelis \u0161imtme\u010dius j\u0173 buvo labai nedaug. Norvegijai tapus nepriklausoma nuo Danijos valstybe, ji parei\u0161k\u0117 pretenzijas \u012f Grenlandij\u0105, ta\u010diau tarptautinis teismas pripa\u017eino Grenlandij\u0105 Danijos dalimi, o galiausiai su tuo sutiko ir Norvegija.<\/p>\n
5. Grenlandijos sostin\u0117 – \u0161iauriausia sostin\u0117 pasaulyje<\/p>\n
Nuko miestas – did\u017eiausias saloje (19,6 t\u016bkst. gyventoj\u0173) ir faktin\u0117 Grenlandijos sostin\u0117. Nukas yra \u0161iek tiek \u0161iauriau Reikjaviko, Islandijos sostin\u0117s, ir d\u0117l to da\u017enai kyla painiava \u012fvardijant \u0161iauriausiai esan\u010di\u0105 pasaulio sostin\u0119.<\/p>\n
Formaliai pirmoji vieta priklauso Reikjavikui, oficialiai Islandijos sostinei. O Nukas yra sostin\u0117 tik Grenlandijos savivaldos ribose, nes sala kaip ir anks\u010diau, yra Danijos karalyst\u0117s dalis.<\/p>\n
6. Kaip valdoma Grenlandija<\/p>\n
Grenlandija, nors ir priklauso Danijai, nuo 1979 m. turi pla\u010di\u0105 autonomij\u0105. \u010cia veikia savos politin\u0117s partijos ir parlamentas – landstingas. Be to, Grenlandija turi sav\u0105 teis\u0117saugos sistem\u0105, \u012fskaitant pakran\u010di\u0173 apsaug\u0105, savo ministr\u0173 kabinet\u0105 ir teism\u0173 sistem\u0105. Dabar Grenlandija prakti\u0161kai savaranki\u0161kai tvarko visus vidaus reikalus, o u\u017e tarptautin\u0119 politik\u0105, gynyb\u0105, finans\u0173 ir teisin\u0119 sistem\u0105 atsako Danija.<\/p>\n
7. \u012e Grenlandij\u0105 galima nuvykti tik i\u0161 Danijos arba Islandijos<\/p>\n
Nors Grenlandija geografi\u0161kai yra \u0160iaur\u0117s Amerikos \u017eemyno dalis, patekti \u012f sal\u0105 tiesiogiai i\u0161 JAV, Kanados arba kit\u0173 \u0161ali\u0173 yra ne\u012fmanoma. Tiesioginis susisiekimas \u012fmanomas tik i\u0161 Danijos arba Islandijos. Pagrindinis tarptautinis oro uostas \u012fsik\u016br\u0117 Kangerlusuake, nes miestas i\u0161sid\u0117st\u0119s pla\u010dioje lygumoje ir pasi\u017eymi stabiliausiais orais \u0161alyje. Kituose miestuose arba orai yra labai nepastov\u016bs, arba sud\u0117tingas reljefas, o da\u017enai – ir viena, ir kita.<\/p>\n
Ta\u010diau vietos gyventojai ir turistai, skrendantys per Danij\u0105, da\u017eniausiai perka bilietus iki Nuko. Kelion\u0117 i\u0161 Kopenhagos \u012f Nuk\u0105 trunka apie 4,5 val. Bilietas \u012f vien\u0105 pus\u0119 atsieina 600-700 eur\u0173, bet perkant labai i\u0161 anksto, galima nema\u017eai sutaupyti. \u012e Grenlandij\u0105 skraido tik oro skryd\u017ei\u0173 bendrov\u0117 \u201eAir Greenland”. Nuke 2024 m. buvo atidarytas naujas tarptautinis oro uostas.<\/p>\n
8. Grenlandijoje n\u0117ra tarpmiestini\u0173 keli\u0173<\/p>\n
D\u0117l sud\u0117tingo reljefo, gili\u0173 fjord\u0173, ledo dangos ir nedidelio gyventoj\u0173 skai\u010diaus keli\u0173 sistema \u010dia yra labai ribota. Visi keliai baigiasi priemies\u010diuose. Daugelyje ma\u017e\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 nesutiksi n\u0117 vieno automobilio, u\u017etat pakrant\u0117je galima pamatyti daugyb\u0119 laiveli\u0173. Pagrindinis susisiekimas tarp miest\u0173 – vandeniu ir \u0161un\u0173 kinkiniais.<\/p>\n
Ilgiausias, 35 km ilgio Grenlandijos kelias prasideda ties Kelivilio mokslo tyrimo stotimi ir per Kangerlusuak\u0105 veda link ledyno. \u0160\u012f keli\u0105 nuties\u0117 \u201eVolkswagen” automobiliams bandyti, o dabar juo daugiausia naudojasi turistai.<\/p>\n
9. Mobilusis internetas yra labai brangus<\/p>\n
Grenlandijoje veikia mobilusis ry\u0161ys ir internetas (taip pat 5G), bet jais galima naudotis tik miestuose. Did\u017eiojoje salos dalyje ry\u0161io n\u0117ra. Dar viena problema – ry\u0161io brangumas. Grenlandijoje dirba vienas operatorius – \u201eTusass”. Populiariausias tarifas su 20 GB mobiliojo interneto atsieina 499 Danijos kronas per m\u0117nes\u012f. \u012e tarif\u0105 \u012fskai\u010diuotas ir ry\u0161ys keliaujant po Europ\u0105, Australij\u0105 ir \u0160iaur\u0117s Amerik\u0105.<\/p>\n
10. Grenlandija yra gerokai ar\u010diau JAV negu Danijos<\/p>\n
Grenlandija yra ar\u010diau JAV negu Danijos, kuriai priklauso – jas skiria apie 3000 km. Kopenhaga yra beveik 600 km toliau nuo Grenlandijos negu Niujorkas. Atstumas nuo Grenlandijos (Nuko) iki Niujorko – 2980 km. Tiesioginio susisiekimo laivais tarp Grenlandijos ir kaimynini\u0173 \u0161ali\u0173 n\u0117ra. Ta\u010diau j\u016bra nukakti iki t\u0161 kra\u0161t\u0173 \u012fmanoma, pasirinkus kruiz\u0105 po \u0160iaur\u0117s \u0161alis.<\/p>\n
11. Temperat\u016bra<\/p>\n
Visi \u017eino, kad Grenlandija – ledo sala. Ledo \u0161arvo temperat\u016bra kiaurus metus nepakyla vir\u0161 0 laipsni\u0173, o \u017eiem\u0105 gali nukristi iki minus 60. Pakrant\u0117se klimatas taip pat nestabilus. Pavyzd\u017eiui, Nuke vidutin\u0117 vasaros temperat\u016bra siekia 8,3 laipsni\u0173 pagal Celsij\u0173, bet kartais gali nukristi iki nulio ar pakilti iki 21 laipsnio. Visuose did\u017eiuosiuose miestuose \u017eema temperat\u016bra i\u0161lieka beveik visus metus. Ta\u010diau net ten, kur b\u016bna pastebimai \u0161il\u010diau, \u0161ilumos neu\u017etenka dirvai susi\u0161ildyti, kad ji b\u016bt\u0173 derlinga.<\/p>\n
12. Grenlandija kadaise atrod\u0117 visi\u0161kai kitaip<\/p>\n
Grenlandijos pavadinimas i\u0161 angl\u0173 kalbos (Greenland) ver\u010diamas \u201e\u017ealia \u0161alis”. Taip sal\u0105 pavadino norvegas vikingas Erikas Rudasis, kuris buvo i\u0161vytas i\u0161 Islandijos u\u017e dvi \u017emog\u017eudystes. Jis tik\u0117josi, kad patrauklus pavadinimas paskatins \u017emones aktyviau keltis \u010dia gyventi.<\/p>\n
Tais laikais klimatas saloje buvo \u0161velnesnis, tod\u0117l skandinav\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 skai\u010dius did\u0117jo – \u017emon\u0117s atvykdavo \u010dia i\u0161 Islandijos ir Norvegijos, ie\u0161kodami geresnio gyvenimo. XV a. vikingai staiga paliko Grenlandij\u0105. Mokslininkai ilgai negal\u0117jo suprasti, kas juos privert\u0117 i\u0161sikraustyti.<\/p>\n
Buvo \u012fvairi\u0173 versij\u0173 – epidemija, staigus at\u0161alimas, vietos gyventoj\u0173 puldin\u0117jimai ir t.t. Pagal naujausi\u0105 hipotez\u0119 vikingai paliko sal\u0105 staiga pakilus j\u016bros lygiui – vanduo u\u017etvind\u0117 derlingas ganyklas, dirvo\u017eemis tapo druskingas. Ta\u010diau, pasak mokslinink\u0173, Grenlandija prie\u0161 daugiau kaip 2,5 mln. met\u0173 i\u0161ties buvo \u017ealia sala. \u012erodyta, kad po storu ledo sluoksniu i\u0161liko \u012f\u0161alusi dirva.<\/p>\n
13. Grenlandijoje med\u017eiojami banginiai ir ruoniai<\/p>\n
\u017dvejyba yra pagrindin\u0117 Grenlandijos ekonomikos \u0161aka, \u0161alis \u012fsive\u017ea prakti\u0161kai visk\u0105, i\u0161skyrus \u017euv\u012f ir j\u016bros g\u0117rybes.<\/p>\n
Kiekvienam administraciniam rajonui yra nustatytos kvotos, kiek leid\u017eiama sugauti \u017euvies, sumed\u017eioti bangini\u0173 ir ruoni\u0173. Tai padeda i\u0161saugoti ekosistem\u0105. Kai kuri\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, pavyzd\u017eiui, m\u0117lyn\u0173j\u0173 bangini\u0173, med\u017eiokl\u0117 yra draud\u017eiama, be to, bangini\u0173 ir ruoni\u0173 m\u0117sos galima paragauti tik saloje, j\u0105 eksportuoti draud\u017eiama.<\/p>\n
14. Grenlandijoje yra svarbi\u0173 \u017ealiav\u0173<\/p>\n
Grenlandija yra labai turtinga nauding\u0173j\u0173 i\u0161kasen\u0173, ir dar brangi\u0173 ir ret\u0173. 2023 met\u0173 duomenimis Grenlandijoje aptikta 25 i\u0161 34 nauding\u0173j\u0173 i\u0161kasen\u0173, Europos Komisijos pripa\u017eint\u0173 \u201ekritine \u017ealiava”. Saloje esama grafito, vario, nikelio, cinko, aukso, deimant\u0173, gele\u017eies r\u016bdos, titano, volframo ir urano.<\/p>\n
Naftos, gamtini\u0173 duj\u0173 ir urano gavyba Grenlandijoje yra draud\u017eiama d\u0117l ekologini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, o vystyti kalnakasyb\u0105 trukdo biurokratija ir vietini\u0173 gyventoj\u0173 prie\u0161inimasis. Taigi, gamtos i\u0161tekliai yra neeksploatuojami.<\/p>\n
15. Kaip nusipirkti Grenlandij\u0105<\/p>\n
JAV ne vien\u0105 kart\u0105 si\u016bl\u0117 Danijai parduoti Grenlandij\u0105: 1867, 1910, 1946, 2019 ir 2024 metais. \u012e D.Trampo pasi\u016blymus 2019 ir 2024 metais Danija atsak\u0117, kad \u201eGrenlandija neparduodama”. \u0160iuo metu JAV nuomojasi i\u0161 Grenlandijos \u017eem\u0119, kurioje yra \u012frengta karin\u0117 baz\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 1. Dydis Grenlandija yra did\u017eiausia sala pasaulyje, bet n\u0117ra laikoma \u017eemynu. Jos teritorija – 2,16 mln. kv.km,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":94958,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,956,34,35,13963,24,19327,4733,32,33,15093,37,39,36,38,40,23,22,2443,19325,44,28,29,19329,26,27,351,19326,19328,74,75,76],"class_list":{"0":"post-94957","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-danija","12":"tag-featured-news","13":"tag-featurednews","14":"tag-grenlandija","15":"tag-headlines","16":"tag-iskasenos","17":"tag-islandija","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-ledas","21":"tag-lietuva","22":"tag-lietuviu","23":"tag-lithuania","24":"tag-lithuanian","25":"tag-lt","26":"tag-naujienos","27":"tag-news","28":"tag-norvegija","29":"tag-nukas","30":"tag-pasaulis","31":"tag-populiariausios-naujienos","32":"tag-populiariausiosnaujienos","33":"tag-rudasis","34":"tag-top-stories","35":"tag-topstories","36":"tag-trampas","37":"tag-vikingai","38":"tag-viktoras","39":"tag-world","40":"tag-world-news","41":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115982429227111278","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/94957","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=94957"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/94957\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/94958"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=94957"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=94957"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=94957"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}