{"id":95253,"date":"2026-01-30T11:29:45","date_gmt":"2026-01-30T11:29:45","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/95253\/"},"modified":"2026-01-30T11:29:45","modified_gmt":"2026-01-30T11:29:45","slug":"socialiniu-tinklu-tikroji-itaka-psichologo-izvalgos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/95253\/","title":{"rendered":"Socialini\u0173 tinkl\u0173 tikroji \u012ftaka: psichologo \u012f\u017evalgos"},"content":{"rendered":"\n

Ar FOMO (angl. fear of missing out) socialini\u0173 tinkl\u0173 kontekste \u0161iandien dar yra baim\u0117 ka\u017ek\u0105 praleisti, ar visgi labiau baim\u0117 pa\u010diam tapti nematomu?<\/p>\n

Prigalvota daug baimi\u0173, kurias j\u016bs \u012fvardinote. Bet reikt\u0173 nepamir\u0161ti, kad i\u0161 esm\u0117s mes turime ai\u0161kias pamatines baimes. Pavyzd\u017eiui, mirties baim\u0117, egzistencin\u0117 baim\u0117, egzistencinis nerimas. U\u017e viso to, k\u0105 mes patiriame per FOMO ar gretutines baimes, da\u017eniausiai slepiasi egzistencin\u0117s baim\u0117s, kad man\u0119s neliks, b\u016bsiu nepasteb\u0117tas, ne tiesiogine prasme nepasteb\u0117tas, bet kiek giliau. Kad b\u016bsiu atskirtyje, o atskirtis veda \u012f mirt\u012f. Apskritai, atskirties baim\u0117 yra viena pamatini\u0173, o visa kita \u2013 da\u017eniausiai tik tos baim\u0117s forma ar pavir\u0161inis sluoksnis.<\/p>\n

Kaip galvojate, ar socialiniai tinklai sukuria priklausomyb\u0119, ar tik labai tiksliai i\u0161naudoja jau esamas psichologines spragas? Ar galime sakyti, kad technologijos yra tik dar viena priemon\u0117 reik\u0161tis jau esamiems m\u016bs\u0173 nesaugumams, baim\u0117ms, emociniams i\u0161\u0161\u016bkiams?<\/p>\n

Gali b\u016bti ir tai, ir tai \u2013 tiek esama priklausomyb\u0117 nuo soc. tinkl\u0173, tiek trigeriai kuriami taip, kad aktyvuot\u0173 mano vartojim\u0105. Mes vartojame pasakym\u0105 \u201esocialiniai tinklai\u201c, ta\u010diau juk jie tik prasid\u0117jo kaip socialiniai tinklai. Paimkime kad ir Facebook, jo prad\u017eia buvo kaip i\u0161ties socialinio tinklo. Bet k\u0105 mes pamir\u0161tame \u2013 kuo toliau, tuo ma\u017eiau tai i\u0161ties yra socialiniai tinklai ir vis labiau tampa reklamos teritorija.<\/p>\n

Visa taip vadinam\u0173 socialini\u0173 tinkl\u0173 dinamika yra vis auganti reklamos \u012ftaka. A\u0161 si\u016bly\u010diau id\u0117j\u0105, kuri man asmeni\u0161kai labai pakeit\u0117 santyk\u012f su socialini\u0173 tinkl\u0173 program\u0117li\u0173 vartojimu. Jeigu savo mintyse tai pavadinu ne socialini\u0173 tinkl\u0173 program\u0117le, o reklamos program\u0117le ir spausdamas ant tos program\u0117l\u0117s a\u0161 \u017einau, kad einu \u012f reklamos teritorij\u0105 \u2013 matymas kei\u010diasi. Vis dar \u012fsivaizduodami, kad ten randame savo socialin\u012f tinkl\u0105, burbul\u0105, mes sau meluojame, nes did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f turinio u\u017epildo reklama ar tam tikros \u012ftakos i\u0161rai\u0161kos.<\/p>\n

\"Psichologas <\/p>\n

Id\u0117ja, kad mes naudojame socialinius tinklus, \u2013 ne visai teisinga. Tai tarsi \u012fpakuota mums bomba \u2013 mes \u012fsivaizduojame, kad naudojame socialinius tinklus, o priklausyti grupei, palaikyti santykius i\u0161ties yra m\u016bs\u0173 pamatinis poreikis. Evoliuci\u0161kai mums labai svarbu b\u016bti tarp \u017emoni\u0173, priklausyti grupei, ta\u010diau su socialiniais tinklais gauname ne tik \u0161itai. Kartu gauname ir tai, ko nepra\u0161\u0117me.Vietoje socialumo, bendruomen\u0117s did\u017ei\u0105ja dalimi matyti reklamin\u012f ir pana\u0161\u0173 turin\u012f yra kaip u\u017esisakyti ledus restorane ir gauti juos apipiltus uogiene, nors to juk net nepra\u0161ei.<\/p>\n

Vis d\u0117lto, socialiniuose arba, kaip j\u016bs vadinate, reklamos tinkluose, \u017emon\u0117s parduoda ne tik daiktus, paslaugas, bet ir tam tikr\u0105 gyvenimo b\u016bd\u0105, vienoks ar kitoks po\u017ei\u016bris \u012f kasdienyb\u0119 tarsi pozicionuojamas kaip trok\u0161tamas. Ir \u0161ioje vietoje kyla klausimas \u2013 kur yra takoskyra tarp sveiko smalsavimo, dom\u0117jimosi kit\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimais (juk \u017emon\u0117s visuomet buvo smals\u016bs, apkalb\u0173, geltonosios spaudos ir gand\u0173 niekada netr\u016bko), o kurioje vietoje pereiname \u012f patologin\u012f santyk\u012f su kit\u0173 \u017emoni\u0173 gyvenimais?<\/p>\n

Man atrodo, tai \u2013 gan\u0117tinai paprasta riba. Paprasta, bet nelengvai pasiekiama. Paprastumas yra tame, kad viskas, kuo mes naudojam\u0117s, tame tarpe ir socialiniai tinklai, turi b\u016bti pagalba gyventi real\u0173 gyvenim\u0105. Bet kai jie tampa realaus gyvenimo pakaitalu \u2013 tuomet \u012fvyksta visi mums nepageidaujami efektai ir m\u016bs\u0173 gyvenimo realyb\u0117 pradeda \u012fgauti veidrod\u017ei\u0173 karalyst\u0117s efekt\u0105, darosi sunku atskirti. Jei a\u0161 perskaitau tam tikr\u0105 informacij\u0105 ir ji man padeda susijungti su gyvais \u017emon\u0117mis mano darboviet\u0117je, \u0161eimoje, ka\u017ekokia \u017einia mus praturtina, gimsta pokalbio temos, jas aptarin\u0117jame, k\u0105 \u017emon\u0117s darydavo ir anks\u010diau, i\u0161gird\u0119 ar perskait\u0119 ka\u017ekok\u012f gand\u0105, \u2013 viskas puiku. Bet jei jau a\u0161 pradedu gyventi tais soc. tinkluose stebimais \u017emon\u0117mis, laukti turinio, o atsisuk\u0119s \u012f savo gyvenim\u0105 jame nieko nerandu, jis toks skurdus palyginus su tuo, k\u0105 matau soc. tinkle, \u2013 tada jau yra b\u0117da.<\/p>\n

Pastaruoju metu daug kalbame apie ekran\u0173 laik\u0105. \u017dmon\u0117s telefonuose tikrina savo screen time ir pagal tai bando nuspr\u0119sti, ar yra ta priklausomyb\u0117, ar ne. Visgi, ar ekran\u0173 laiko rodiklis yra tinkamas lakmuso popier\u0117lis?<\/p>\n

Tai \u2013 vienas i\u0161 parametr\u0173, tik jam reikt\u0173 daugiau konteksto. Jei statistika sako, kad praleistos 5 valandos \u2013 kad ir koks tas kontekstas, akivaizdu, kad tai yra daug laiko. Tada reikt\u0173 pasigilinti, gal \u017emogus telefon\u0105 naudoja darbiniais tikslais ir pan. Reikt\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti ne vien \u012f ekrano laik\u0105, bet ir \u012f naudojamas program\u0117les.<\/p>\n

Kitas \u012fdomus parametras \u2013 kiek kart\u0173 buvo aktyvuotas telefonas, paimtas ar atrakintas. Galb\u016bt ekrano laikas yra nedidelis, ta\u010diau telefonas yra labai da\u017enai tikrinamas. Tai irgi gali rodyti \u017emogaus impulsyvum\u0105 arba \u0161iuo atveju priklausomyb\u0119. Galima daryti prielaid\u0105, kad toks \u017emogus d\u0117l ka\u017ekoki\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 nei\u0161b\u016bna savo realyb\u0117je ir nuolat ka\u017eko laukia virtualiame pasaulyje. \u0160iuo atveju veikia pana\u0161iai kaip lo\u0161imo priklausomyb\u0117je dopamino pasirei\u0161kimas per nuolatin\u012f ie\u0161kojim\u0105 malonios patirties ir stimulianto.<\/p>\n

Ar padidintas socialini\u0173 tinkl\u0173 vartojimas yra vienareik\u0161mi\u0161kai \u017ealingas rei\u0161kinys, ar vis d\u0117lto ka\u017ekuriai visuomen\u0117s grupei gali ne\u0161ti kokios nors naudos?<\/p>\n

Kol tai n\u0117ra priklausomyb\u0117 \u2013 \u017einoma, gali tur\u0117ti naud\u0173. Tarkime, jei kalb\u0117tume apie \u017emones, kurie gyvena nutol\u0119 nuo savo socialinio rato, jiems gali b\u016bti naudinga palaikyti ry\u0161\u012f da\u017eniau susiskambinant, susira\u0161ant ir taip kuriant tam tikr\u0105 saugum\u0105 pvz. sve\u010dioje \u0161alyje ar integruojantis \u012f ka\u017ekoki\u0105 kit\u0105 erdv\u0119.<\/p>\n

Pats jausmas, kad a\u0161 priklausau grupei, mums yra labai svarbus. Dal\u012f to jausmo tikrai gauname per vadinamuosius socialinius tinklus, nes ten turime \u012frankius. Bet neretai santykis i\u0161kreipiamas. Pvz. susitikus draug\u0173 kompanijoje tampa sunku megzti ry\u0161\u012f, nes tame ka\u017ekokia forma labai dalyvauja telefonas \u2013 galb\u016bt \u017emogus nuolat ka\u017ek\u0105 tikrina telefone, galb\u016bt lygiagre\u010diai su ka\u017ekuo susira\u0161in\u0117ja kalb\u0117damas su mumis. Tuomet tas santykis jau yra skurdus.<\/p>\n

Kaip galvojate, popandeminiu laiku dar labiau \u012fkritome \u012f virtualum\u0105 ne vien darbo, bet ir laisvalaikio veiklose? O gal kaip tik pandemija privert\u0117 stipriai i\u0161siilgti realaus bendravimo ir dabar yra perspektyv\u0173 \u0161viesesniam scenarijui, kuriame \u017emon\u0117s vis da\u017eniau renkasi realyb\u0119?<\/p>\n

Ai\u0161kaus atsakymo, kad yra b\u016btent taip, neturiu. Akivaizdu, kad technologijos daugeliu atveju pad\u0117jo i\u0161gyventi kovidin\u012f laik\u0105, atradome nuotolin\u012f darb\u0105 kaip labai tinkam\u0105 daugeliui form\u0105, daug kur \u0161i forma liko. Ta\u010diau a\u0161 i\u0161skir\u010diau vieni\u0161\u0173 \u017emoni\u0173 arba \u017emoni\u0173, gyvenan\u010di\u0173 ne \u0161eimoje, vienumoje grup\u0119. B\u016btent \u0161iems \u017emon\u0117ms socialiniai tinklai da\u017eniau tampa \u017ealojan\u010diu faktoriumi negu tiems, kurie turi pilnaverti\u0161k\u0105 reali\u0173 ry\u0161i\u0173 pasaul\u012f.<\/p>\n

\"Socialiniai <\/p>\n

Vieni\u0161iems \u017emon\u0117ms tai tampa lengvai pasiekiama erdve pasistimuliuoti susikuriant tam tikr\u0173 trumpalaiki\u0173 maloni\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, susikuriant t\u0105 jausm\u0105, kad a\u0161 su ka\u017ekuo esu. \u017dinant, kad vieni\u0161\u0173 \u017emoni\u0173 procentas \u2013 i\u0161ties labai didelis, tai mes kalbame apie labai didel\u0119 visuomen\u0117s dal\u012f. B\u016btent \u0161ie \u017emon\u0117s yra dar labiau pa\u017eeid\u017eiami vartodami socialinius tinklus-reklamos program\u0117les.<\/p>\n

\u201eDetoksas\u201c nuo socialini\u0173 tinkl\u0173 \u2013 vis da\u017eniau girdimas procesas, ta\u010diau ar tai n\u0117ra tam tikra prasme privilegija? Ar pasitraukti i\u0161 socialini\u0173 tinkl\u0173 \u201eprabang\u0105\u201c i\u0161ties turi tik tie, kurie yra stipr\u016bs reali\u0173 asmenini\u0173 ry\u0161i\u0173, savirealizacijos, finansine prasm\u0117mis? O gal visgi atsitraukti tikrai gali visi iki vieno, tik \u010dia, kaip su sportu \u2013 kada tingi, nenori ar nepaj\u0117gi, tai randi 100 prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l neva tai nesp\u0117ji, negali?<\/p>\n

\u0160ypsen\u0105 kelia, kad tai atrodo kaip didelis pasiekimas ar privilegija. Mano pasaul\u0117\u017ei\u016broje tai yra b\u016btina nat\u016bralaus gyvenimo dalis. Yra tam tikr\u0173 darbini\u0173 pozicij\u0173, pvz. \u017einiasklaidos atstov\u0173, kuriems visi\u0161kai atsisakyti socialini\u0173 tinkl\u0173 gali b\u016bti papildomas i\u0161\u0161\u016bkis. \u0160i\u0173 profesij\u0173 atstovai yra labai tampriai susij\u0119 su komunikacija ir srautu. Tie \u017emon\u0117s yra labiau pa\u017eeid\u017eiami, tad tam tikroms profesijoms tai i\u0161ties gali b\u016bti privilegija. Ta\u010diau eliminavus tokias visuomen\u0117s grupes, man neatrodo, kad tai yra privilegija, o labiau b\u016btinoji higiena.<\/p>\n

O j\u016bs pats darote t\u0105 higien\u0105?<\/p>\n

Ir kaip tai atrodo?<\/p>\n

Atrodo labai paprastai \u2013 padedi telefon\u0105, sau pasakai, kad j\u012f pasiimsi vakare u\u017emest ak\u012f ir nesinaudoji vis\u0105 dien\u0105. O kas tame sunkaus? Man yra sunku tuomet, jei a\u0161 tame tikrame gyvenime nerandu, kuo u\u017esiimti. Nes jei a\u0161 turiu kitas veiklas, keliauju, \u017eaid\u017eiu su vaikais, einu dro\u017ein\u0117t, \u017evejot ar dar ka\u017ekuo u\u017esiimti \u2013 a\u0161 ir \u012fsitraukiu \u012f t\u0105 veikl\u0105, telefono man nereikia. Tad verta kelti sau klausim\u0105, kaip atrodo mano tikras gyvenimas, ar jis i\u0161vis yra? Galima net nusipie\u0161ti proporcij\u0105, koki\u0105 dal\u012f mano gyvenime u\u017eima technologijos ir kokias gyvenimo dalis padengia.<\/p>\n

Jos gali padengti bendravimo, pramog\u0173, momentinio d\u017eiaugsmo \u017ei\u016brint kokius trumpus filmukus ar pan. sritis. Gali padengti \u017eini\u0173 dal\u012f, nes kai kurie \u017emon\u0117s soc. tinklus naudoja \u017einioms gauti, taip pat kaip paie\u0161kos platformas. Tad svarbu identifikuoti, k\u0105 prarandu atsisak\u0119s technologij\u0173, nes mes prarandame visi skirtingai. Jei mano galvoje tai yra reklamos \u012frankis \u2013 i\u0161 esm\u0117s a\u0161 nieko neprarandu. Bet jeigu mano galvoje tai yra ry\u0161ys su kitais, jausmas, kad esu svarbus ir matomas \u2013 tada prarandu labai daug.<\/p>\n

Detoksas sunkus tiems, kurie sukuria daugiau vert\u0117s sau per \u0161i\u0173 tinkl\u0173 naudojim\u0105. Sprendimas \u2013 t\u0105 vert\u0119 ma\u017einti.<\/p>\n

Galiausiai, jei \u017emogus jau\u010dia, kad jo santykis su socialiniais tinklais jam pa\u010diam neb\u0117ra naudingas \u2013 nuo ko si\u016blytum\u0117t prad\u0117ti: grie\u017etas \u201enukirtimas\u201c ir laiko ribojimas, jud\u0117jimas pama\u017eu, kit\u0173 veikl\u0173 integravimas? Labiau naudingas \u0161velnus \u012fpro\u010dio keitimas ar reiklumas sau?<\/p>\n

Pirmiausia, kaip jau sakiau, labai svarbu susivokti \u2013 i\u0161sigryninti mintyse ar susira\u0161yti, kurias gyvenimo dalis \u0161iuo metu padengin\u0117ja \u0161is virtualus turinys. Identifikav\u0119, k\u0105 socialiniai tinklai mums kompensuoja, galime galvoti, kaip ir kokiomis veiklomis realiame pasaulyje galiu visa tai patirti. Bukas draudimas yra kaip forma, ta\u010diau jis neskatina \u0161velnaus s\u0105moningumo ir tinkamos atjautos sau. Tai yra netvarus dresiravimo b\u016bdas. Tvarumas atsiranda ne tada, kai tiesiog atsisakau, o tuomet, kai savo realiame gyvenime patiriu tai, ko klaidingai siekiu vadinamuose socialiniuose tinkluose. Jeigu virtualiai laik\u0105 leid\u017eiu bendraudamas \u2013 galb\u016bt galiu da\u017eniau bendrauti realyb\u0117je su tais \u017emon\u0117mis, kurie man svarb\u016bs? Da\u017eniau susitikti, susid\u0117lioti bendras veiklas ir t.t.<\/p>\n

\"Detoksikacija <\/p>\n

Jei soc. tinklus vartoju kaip \u017eini\u0173 \u0161altin\u012f \u2013 galb\u016bt galiu tai dozuoti? Nepaisant to, kad pasaulyje visko daug vyksta, man tikrai gali u\u017etekti tai su\u017einoti net neb\u016btinai kiekvien\u0105 dien\u0105. Kai pats savait\u0119 pab\u016bnu be soc. tinkl\u0173 ar apskritai be telefono \u2013 gr\u012f\u017e\u0119s suprantu, kad gyvenimas t\u0119siasi toliau ir praleidau ka\u017ekurias \u017einias, bet jos niekaip nepadar\u0117 \u012ftakos mano gyvenimui ir b\u016bt\u0173 niekaip nepadariusios iki tol, apart to, kad jas \u017eino\u010diau. Tokiomis patirtimis susikuriame patirtin\u012f \u017einojim\u0105, kuriame k\u016bno atmint\u012f, kad tai n\u0117ra taip svarbu, kaip a\u0161 maniau. Tuomet nat\u016braliai ma\u017e\u0117ja noras soc. tinklus naudoti.<\/p>\n

I\u0161sigryninus, kokias sritis vadinamieji soc. tinklai gyvenime \u201epadengia\u201c, verta tas sritis ir veiklas atrasti realyb\u0117je. Labai si\u016bly\u010diau \u012f bet kokias veiklas \u012ftraukti sau svarbius \u017emones. Pvz., sportuoti ne nusipirkus virtuali\u0105 program\u0105, koki\u0173 dabar pilna, bet kviestis draugus ir kurti tradicij\u0105 sportuoti kartu. Ne susira\u0161in\u0117ti ir siuntin\u0117ti viens kitam \u201ememus\u201c, o formuoti tradicij\u0105 susitikti su draugais pvz. kas antr\u0105 savait\u0119.<\/p>\n

Galop, verta sau priminti, kad artumo per internetines program\u0117les nelabai pavyks sukurti, nepaisant visoki\u0173 baisi\u0173 dirbtinio intelekto k\u016brini\u0173 \u2013 nuo galimyb\u0117s susikurti draugus iki bendravimo su mirusiais \u017emon\u0117mis. \u0160ie \u012frankiai daro taip, kad \u017emon\u0117s vis labiau \u012fninka \u012f virtual\u0173 turin\u012f. Tad ver\u010diau atsisukti \u012f real\u0173 gyvenim\u0105, o soc. tinklus galima i\u0161naudoti kaip veikl\u0173, bendruomeni\u0173 paie\u0161k\u0105 ir ateiti \u010dia pasid\u017eiaugti savo tikro gyvenimo veiklomis. Pvz., dabar socialin\u0117je erdv\u0117je pilna nuotrauk\u0173 su \u017emon\u0117mis, kurie maudosi eket\u0117se ir t.t. Vieniems tai kelia juok\u0105, ta\u010diau a\u0161 manau, kad jei tai ver\u010dia pakilti nuo sofos ir eiti veikti \u2013 tai jau yra gerai.<\/p>\n

Daugiau apie emocin\u0119 gerov\u0119 \u2013 jau vasario 5 dien\u0105 vyksian\u010dioje did\u017eiausioje emocin\u0117s gerov\u0117s konferencijoje \u201eLogOff\u201c. 8 turinio sal\u0117s ir per 50 prane\u0161\u0117j\u0173 susitinka Vilniuje tam, kad kalb\u0117t\u0173 apie visuomenei itin svarbius dalykus. Daugiau informacijos: www.logoff.lt<\/p>\n

Grie\u017etai draud\u017eiama Delfi<\/a> paskelbt\u0105 informacij\u0105 panaudoti kitose interneto svetain\u0117se, \u017einiasklaidos priemon\u0117se ar kitur arba platinti m\u016bs\u0173 med\u017eiag\u0105 kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, b\u016btina nurodyti Delfi<\/a> kaip \u0161altin\u012f. Daugiau informacijos Taisykl\u0117se<\/a> ir info@delfi.lt<\/a> \"Delfi\"<\/a> \u201eDelfi\u201c \u2013 tarptautin\u0117s \u017durnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota \u017einiasklaidos priemon\u0117. \"jti\" <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Ar FOMO (angl. fear of missing out) socialini\u0173 tinkl\u0173 kontekste \u0161iandien dar yra baim\u0117 ka\u017ek\u0105 praleisti, ar visgi…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":95254,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[6],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,19348,28,29,19349,12132,969,26,27],"class_list":{"0":"post-95253","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-antrastes","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-featured-news","12":"tag-featurednews","13":"tag-headlines","14":"tag-latest-news","15":"tag-latestnews","16":"tag-lietuva","17":"tag-lietuviu","18":"tag-lithuania","19":"tag-lithuanian","20":"tag-lt","21":"tag-naujienos","22":"tag-news","23":"tag-paulius-rakstikas","24":"tag-populiariausios-naujienos","25":"tag-populiariausiosnaujienos","26":"tag-priklausomybe-nuo-telefono","27":"tag-psichologas","28":"tag-socialiniai-tinklai","29":"tag-top-stories","30":"tag-topstories"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115983821251133511","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/95253","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=95253"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/95253\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/95254"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=95253"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=95253"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=95253"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}