\u00a0<\/p>\n
Visuomen\u0117je \u012fsitvirtinusi nuostata, kad kadaise kaip tragedija pasirei\u0161kusi istorija laikui b\u0117gant gr\u012f\u017eta kaip farsas. Galb\u016bt ka\u017ekur taip ir vyksta, bet tik ne kalbant apie Rusij\u0105. Ir \u010dia niekada nebuvo kitaip.<\/p>\n
Pastaruosius ketverius metus Ukraina nuolat yra Rusijos taikiklyje. \u0160iandien Ukrainos pilie\u010diai nevadina \u0161iuolaikinio kruvino karo farsu.<\/p>\n
Kod\u0117l? Nes tipin\u0117s rus\u0173 raket\u0173 sm\u016bgio \u012f eilin\u012f Ukrainos miest\u0105 pasekm\u0117s atrodo taip – po Rusijos sm\u016bgi\u0173 \u012f energetikos objektus iki vasario u\u017edaromos Kijevo mokyklos arba per rus\u0173 antpuol\u012f \u017dytomyro regione \u017euvo vaikas, penki \u017emon\u0117s buvo su\u017eeisti. Rus\u0173 raketos vis da\u017eniau pataiko \u012f gyvenamuosius namus.<\/p>\n
Po to socialiniuose tinkluose greitai i\u0161plinta nuotraukos i\u0161 \u017euvusi\u0173j\u0173 laidotuvi\u0173. Tarp j\u0173 galima i\u0161vysti ir toki\u0105, kur t\u0117vas paskutin\u012f kart\u0105 supa savo ma\u017eyt\u012f angel\u0117l\u012f. Pastarasis guli ma\u017eame baltajame karste. Po keli\u0173 minu\u010di\u0173 karstas bus u\u017everstas \u017eem\u0117mis…<\/p>\n
Tauta ar mink\u0161tas \u017eaislas?<\/p>\n
\u0160iuolaikiniu kruvinu karu Rusija siekia rusifikuoti ir sunaikinti Ukrain\u0105 kaip nepriklausom\u0105 valstyb\u0119 kartu su visais ukrainie\u010diais. Jeigu jai tai pavykt\u0173, u\u017egrobtose \u017eem\u0117se, kurios b\u016bt\u0173 pavadintos dar viena Rusijos Federacijos sritimi, vietiniai gyventojai b\u016bt\u0173 pripa\u017einti \u0161iek tiek nepilnaver\u010diais rusais, tod\u0117l Ukrainos teritorija b\u016bt\u0173 apgyvendinta atvyk\u0117liais i\u0161 \u201emotin\u0117l\u0117s Rusijos” gilumos.<\/p>\n
Tokias prielaidas patvirtina pastarojo meto patirtis: iki 2025 m. pabaigos Mariupolyje tur\u0117jo apsigyventi 120-150 t\u016bkst. civili\u0173 rus\u0173, kai tikr\u0173j\u0173 Mariupolio gyventoj\u0173 skai\u010dius tesiek\u0117 100 t\u016bkst. Ir, kaip teigia Ukrainos analitikai, ateityje j\u0173 tik ma\u017e\u0117s. Juolab kad 350 t\u016bkst. \u017emoni\u0173 jau buvo priversti palikti Mariupol\u012f, kuriame iki karo gyveno apie 450 t\u016bkst. \u017emoni\u0173.<\/p>\n
Pana\u0161i situacija ir okupuotame Kryme. \u017diniasklaidos duomenimis, nuo 2014 m. \u012f Krym\u0105 buvo perkelta apie milijonas rus\u0173. Oficiali\u0173 duomen\u0173 apie migrant\u0173 i\u0161 Rusijos \u012f Krym\u0105 skai\u010di\u0173 \u0161alis agresor\u0117 neskelbia, bet migracija i\u0161 Rusijos paveik\u0117 Krymo demografin\u0119 sud\u0117t\u012f, padidindama rusakalbi\u0173 gyventoj\u0173 dal\u012f.<\/p>\n
Ukraina kovoja u\u017e savo egzistencij\u0105. Europa remia Ukrain\u0105. \u010cia matyti jos moralinis po\u017ei\u016bris \u012f kar\u0105 kaip tok\u012f ir supratimas, jog v\u0117liau Kremliaus taikiniu gali tapti ka\u017ekas i\u0161 europini\u0173 valstybi\u0173. Ir tai yra realu, nes Rusijos-Ukrainos karas maitinasi nuo\u0161ird\u017eiu vadinamuoju giluminiu rus\u0173 tautos entuziazmu.<\/p>\n
Palyginus moralinius principus Rusijoje prie\u0161 trisde\u0161imt met\u0173 ir dabar, nesunku pasteb\u0117ti kelet\u0105 bendr\u0173 bruo\u017e\u0173. Svarbiausia \u010dia yra ne kritinis supratimas apie \u0161iuolaikin\u0119 situacij\u0105, o bes\u0105lygi\u0161kas paklusnumas ir bes\u0105lygi\u0161ka parama Kremliui.<\/p>\n
Tiesa, yra ir skirtum\u0173. Soviet\u0173 laikais propagandinis ai\u0161kinimas buvo orientuotas \u012f \u201e\u0161viesi\u0105 ateit\u012f”, kuria, ties\u0105 sakant, paskutiniaisiais Soviet\u0173 valstyb\u0117s egzistavimo metais ma\u017eai kas betik\u0117jo.<\/p>\n
\u0160iuolaikin\u0117je Rusijoje subrendo nacionalin\u0117-\u0161ovinistin\u0117 id\u0117ja, ka\u017ekuo pana\u0161i \u012f sovietin\u0119 ideologij\u0105, bet kiek kitokia, nes dabar akcentu tapo \u201e\u0161viesi Rusijos ateitis”. Ir ji u\u017evald\u0117 rus\u0173 tautos prot\u0105 bei s\u0105\u017ein\u0119.<\/p>\n
Nacionalin\u0117 id\u0117ja, kuri, parinkus tinkamus \u0161\u016bkius, atsiliepia \u017emoni\u0173 \u0161irdyse, gali daryti stebuklus. Prisiminkime tok\u012f \u017einom\u0105 pasakym\u0105, kad \u201eRusija – tai tre\u010dioji Roma” ir pusiau u\u017emir\u0161t\u0105 jo pabaig\u0105 \u201eketvirtosios nebebus”. Tai rei\u0161kia – mes neleisime! Pana\u0161iai savo laiku skamb\u0117jo posakiai \u201eDid\u017eioji amerikieti\u0161ka svajon\u0117” bei \u201eBritanija – j\u016br\u0173 valdov\u0117”.<\/p>\n
Prisiminkime ir ne tokius senus laikus: 1929 m. Bavarijoje infliacija siek\u0117 daugiau nei t\u016bkstant\u012f procent\u0173. O jau po de\u0161imties met\u0173 vokie\u010diai su savo \u201eDeutschland, Deutschland uber alles…” sugeb\u0117jo tapti pagrindiniais Antrojo pasaulinio karo, kur\u012f kartu prad\u0117jo naci\u0173 Vokietija ir \u201eraudonoji” Taryb\u0173 S\u0105junga, \u017eaid\u0117jais. Britanija j\u016br\u0173 valdove buvo tapusi \u0161imtme\u010diams.<\/p>\n
Rusija, vadovaudamasi Tre\u010diosios Romos imperijos vizija, savo laiku karine j\u0117ga parklupd\u0117 pus\u0119 Azijos. XIX a. prad\u017eioje Rusija buvo vadinama ne kitaip, kaip \u201eEuropos \u017eandaru”. D\u0117l to Kremlius taip m\u0117gsta prisiminti praeit\u012f.<\/p>\n
Ir d\u0117l to, jog \u0161iuolaikin\u0117 Rusija \u017eenkliai atsilieka nuo demokratini\u0173, laisv\u0173 \u0161ali\u0173 ekonomikos ir gyvenimo lygio \u012fvairiose srityse. Nors JAV administracija stengiasi bet kokia kaina sugr\u0105\u017einti Rusij\u0105 \u012f G-8, i\u0161 ties\u0173 ji n\u0117ra a\u0161tunta pasaulyje pagal pragyvenimo lyg\u012f. Pagal \u201eNumbeo” vertinim\u0105 (2025 m. bir\u017eelis) ji u\u017eima 71 viet\u0105 i\u0161 89 \u0161ali\u0173. \u0160iame reitinge Rusija yra tarp \u010cil\u0117s ir Maroko.<\/p>\n
Mitinis praeities interpretavimas pavert\u0117 Rusijos Federacijos visuomen\u0119 agresyvia ir pikta, tod\u0117l karas tarp \u0161alies agresor\u0117s visuomen\u0117s sulaukia nema\u017eos paramos. Nuo sovietini\u0173 laik\u0173 laukta \u201e\u0161viesi ateitis” \u0161iandien transformavosi \u012f pikt\u0105 ir ker\u0161ting\u0105 dabart\u012f. Dabartis, kai ant daugelio automobili\u0173 stikl\u0173 klijuojami beg\u0117di\u0161ki paveiksl\u0117liai su u\u017era\u0161u \u201egalime pakartoti”. \u012e \u0161iuolaikin\u0117s Rusijos informacijos srautus patek\u0119s tipi\u0161kas vartotojas tapo lengvai paveikiamas.<\/p>\n
Ukrainoje \u017emon\u0117s siekia ne tik taikos, bet ir nori gyventi suverenioje \u0161alyje, u\u017etikrinan\u010dioje socialin\u0119 apsaug\u0105 ir auk\u0161t\u0105 gyvenimo lyg\u012f. Turtingoje ir sveikoje \u0161alyje. Rytuose viskas kitaip. V\u0117l tarsi i\u0161 sovietini\u0173 praeities d\u017eiungli\u0173 i\u0161plauk\u0117 agresyvi \u201egilumin\u0117s tautos” esm\u0117 – bet juk m\u016bs\u0173 bijojo! \u0160iandien karas Rusijoje yra veiksmingas vald\u017eios svertas.<\/p>\n
Nuo SSRS \u017elugimo Rusija inicijavo kelet\u0105 kar\u0173. Ji apsimet\u0117 taikos k\u016br\u0117ja, o v\u0117liau prisid\u0117jo prie karo Sakartvele, kur jos \u012fsiki\u0161imas nuo \u0161alies atpl\u0117\u0161\u0117 du regionus. Nepaisydama tarptautin\u0117s teis\u0117s, Rusija pripa\u017eino j\u0173 \u201enepriklausomyb\u0119” ir jai \u201eu\u017etvirtinti” paliko naujadaruose savo kariuomen\u0119.<\/p>\n
1999 m. Stambulo ESBO vir\u0161\u016bni\u0173 susitikime Rusija \u012fsipareigojo i\u0161vesti savo kariuomen\u0119 i\u0161 Moldovos Padniestr\u0117s regiono. Ta\u010diau Rusijos 14-oji armija vis dar ten yra. Ten, nepaisant sutarto termino, kad ji pasitrauks iki 2020 m.<\/p>\n
Pateisindama savo veiksmus \u201etaikos palaikymo” kontingento apr\u016bpinimu, Rusija ir toliau tiek\u0117 ginklus \u012f \u0161\u012f region\u0105. Taip Padniestr\u0117 tapo labiausiai kriminalizuota Europos dalimi. \u012e daugyb\u0119 Moldovos raginim\u0173 laikytis susitarim\u0173, Rusija atsako, kad nemato reikalo.<\/p>\n
O kur dar du \u010ce\u010d\u0117nijos karai. Pagal dabartin\u0119 Rusijos Konstitucij\u0105 kiekviena i\u0161 federacini\u0173 respublik\u0173 pagal status\u0105 yra \u0161alis. Bet kai I\u010dkerija ketino paskelbti savo nepriklausomyb\u0119 nuo Maskvos, rus\u0173 tank\u0173 kolonos \u012fsiver\u017e\u0117 \u012f \u010ce\u010d\u0117nijos teritorij\u0105. Toliau \u012fvykiai vyst\u0117si \u201ekaip i\u0161 nat\u0173”: Rusija smog\u0117 kariniams aerodromams ir visi l\u0117ktuvai buvo sunaikinti, kas u\u017etikrino Rusijos aviacijos dominavim\u0105 ore. Kiek v\u0117liau tuometinis prezidentas Borisas Jelcinas pasira\u0161\u0117 dekret\u0105 d\u0117l karin\u0117s operacijos \u010ce\u010d\u0117nijos Respublikoje.<\/p>\n
Invazija prasid\u0117jo Nauj\u0173j\u0173 Met\u0173 nakt\u012f. V\u0117liau buvo pasira\u0161yta taikos sutartis Chasaviurte, pagal kuri\u0105 Rusijos kariai tur\u0117jo pasitraukti i\u0161 \u010ce\u010d\u0117nijos Respublikos I\u010dkerijos. Ta\u010diau Kremlius nesilaik\u0117 savo \u017eod\u017eio – kariai iki \u0161iol dislokuoti \u010ce\u010d\u0117nijoje.<\/p>\n
Po to prasid\u0117jo antrasis \u010ce\u010d\u0117nijos karas. Dabar jau prezidento Vladimiro Putino iniciatyva, kuris sureng\u0117 nauj\u0105 \u201ekovos su terorizmu operacij\u0105 \u0160iaur\u0117s Kaukaze”. Tada buvo teigiama, kad viskas daroma siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 Rusijos yrimui ir apsaugoti \u010ce\u010d\u0117nijos gyventojus, kurie tapo, cituoju, \u201evietini\u0173 separatistini\u0173 ir ekstremistini\u0173 gauj\u0173 aukomis”. Bet tiesa yra kitokia – \u201eapsauga” baig\u0117si Grozno sunaikinimu beveik iki pamat\u0173.<\/p>\n
Laikui b\u0117gant rus\u0173 karin\u0117s grupuot\u0117s pasirod\u0117 Sirijoje. Ir Afrikoje. Nepaisant gausi\u0173 \u012frodym\u0173 apie rus\u0173 kariuomen\u0117s buvim\u0105 Ukrainos teritorijoje, Rusija oficialiai nepripa\u017eino invazijos fakto. V.Putinas tvirtino, kad Ukrainoje n\u0117ra Rusijos kariuomen\u0117s.<\/p>\n
Dabar JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) atkakliai kalba apie derybas tarp Ukrainos ir Rusijos. Tik jis elgiasi taip, tarsi neb\u016bt\u0173 galingiausios pasaulio valstyb\u0117s prezidentas, o koks nors smulkus prekybininkas.<\/p>\n
Jis visi\u0161kai pamir\u0161o savo paties paskelbt\u0105 \u201etaikos per j\u0117g\u0105” id\u0117j\u0105 ir i\u0161keit\u0117 j\u0105 \u012f \u201esand\u0117r\u012f”. Tarsi perkant naudot\u0105 automobil\u012f. Bet rankra\u0161\u010diai dega – tai \u012frodyta istorijos. Ir \u017eod\u017eiai i\u0161lieka. Ar galima susitarti su Rusija?<\/p>\n
Klausimas retorinis, tai yra, be atsakymo.<\/p>\n
Viskas turi prad\u017ei\u0105<\/p>\n
Prisiminkime, kad istori\u0161kai terminas \u201ekaras” visada buvo svarbus, ta\u010diau jis tapo re\u010diau vartojamas po to, kai buvo sukurta Jungtini\u0173 Taut\u0173 Chartija, kuri j\u012f pakeit\u0117 terminu \u201eagresija”. \u0160iuolaikin\u0117je tarptautin\u0117je teis\u0117je agresija ai\u0161kinama labai paprastai – ginkluotas kitos \u0161alies sien\u0173 kirtimas.<\/p>\n
\u017diniasklaidoje, ypa\u010d Rusijos televizijoje, nuolat primenami Ukrainos prezidento profesiniai \u012fg\u016bd\u017eiai. Sakoma, kad komikas tapo prezidentu. Ukrainoje po\u017ei\u016bris \u012f asmenybes kitoks: daug blogiau, kai prezidentas tampa komiku.<\/p>\n
\u017dinoma, viskas turi prad\u017ei\u0105, o jau po to seka veiksmas bei pasekm\u0117s. Da\u017enai girdima nuomon\u0117, ypa\u010d – i\u0161 u\u017e Atlanto bei i\u0161 Rusijos, kad nereikia prie\u0161intis agresijai – jei be kovos atiduosite Ukrainos pietus ir rytus Maskvai, karo, taigi ir auk\u0173, nebus.<\/p>\n
Rusija 2014 m. okupavo Krym\u0105 beveik be \u0161\u016bvi\u0173. Beveik, nes okupacijos metu \u017euvo du Ukrainos kariai: prapor\u0161\u010dikas ir majoras. Bet kalbama apie tai, kad pasiprie\u0161inimo fakti\u0161kai nebuvo. I\u0161 ties\u0173 Rusija tai suprato kaip raginim\u0105 imtis veiksm\u0173, tod\u0117l visai netrukus rus\u0173 b\u016brys, vadovaujamas Rusijos Vyriausiosios \u017evalgybos valdybos aktyviojo rezervo karininko Igorio Girkino (Strelkovo), u\u017e\u0117m\u0117 pirm\u0105j\u012f Ukrainos miestel\u012f – Sloviansk\u0105 Donecko srityje. Ukraina paskelb\u0117 antiteroristin\u0119 operacij\u0105. Rusija \u012f Donecko ir Luhansko sritis \u012fved\u0117 reguliari\u0105 kariuomen\u0119. Toliau \u012fvykiai vyst\u0117si spar\u010diai. \u0160iuo metu vis dar vyksta plataus masto karas.<\/p>\n
\u017dinoma, istorijoje yra pavyzd\u017ei\u0173, kai \u0161alys keisdavosi teritorijomis. Bet tai b\u016bdavo lygiaver\u010diai mainai ir jeigu dabar Maskva nori Ukrainos \u017eemi\u0173, ji turi Kijevui mainais pasi\u016blyti savas.<\/p>\n
Kas turi prad\u017ei\u0105, tas turi ir pabaig\u0105. Netgi gyvenimas. Karo pabaiga ka\u017ekur u\u017e horizonto. Kar\u0105 galima baigti per 24 valandas (pagal D.Tramp\u0105), galima ir anks\u010diau. \u017dinoma, karo i\u0161 viso nevert\u0117jo prad\u0117ti. Bet ir dabar viskas yra gan\u0117tinai paprasta – tereikia i\u0161vesti Rusijos kariuomen\u0119 i\u0161 Ukrainos ir \u012fsivyraus taika.<\/p>\n
I\u0161 Kremliaus nuolat skamba teiginys, kad reikia pa\u0161alinti ginkluoto konflikto prie\u017eastis. Kar\u0105 ten vadina b\u016btent taip – konfliktu. \u0160audyti sau \u012f koj\u0105, gal \u012f smilkin\u012f, yra beprasmi\u0161ka. U\u017e \u017eod\u017ei\u0173 apie taik\u0105 slepiasi ta pati did\u017eioji karo prie\u017eastis – Rusijos Federacijos vadovas ir vergai, paklusn\u016bs Kremliaus vald\u017eiai.<\/p>\n
Netrukus bus ketvirtosios did\u017eiosios karo metin\u0117s. Rusijos visuomen\u0117je jis vis dar sulaukia didelio palaikymo ir paniekos sankcijoms. \u0160alies agresor\u0117s visuomen\u0117 did\u017eiuojasi savo armija, o pasidid\u017eiavim\u0105 papildomai skatina vald\u017eios demagogija.<\/p>\n
Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 lapkrit\u012f Europos grup\u0117se baig\u0117si atrankos turnyras \u012f Pasaulio futbolo \u010dempionat\u0105. Per visas Ukrainos rinktin\u0117s rungtynes, kurias transliavo televizija, ekrano kampe periodi\u0161kai b\u016bdavo parodomas QR kodas su nuoroda \u012f banko s\u0105skait\u0105. Taip buvo surinkta l\u0117\u0161\u0173 ukrainie\u010di\u0173 kari\u0173, netekusi\u0173 gal\u016bni\u0173 fronte, protezams. Futbolo komentatorius nuolat primindavo j\u0173 skai\u010di\u0173 – daugiau nei 100 t\u016bkst.<\/p>\n
Didysis karas t\u0119siasi jau beveik ketverius metus. \u017dinoma, T.Snaiderio knyga \u201eKruvinos \u017eem\u0117s” turi paantra\u0161t\u0119: \u201eTarp Stalino ir Hitlerio”. Jis pripa\u017e\u012fsta, kad ukrainie\u010diai labai taikliai apib\u016bdino dabartin\u0119 ideologin\u0119 Rusijos Federacijos politik\u0105 – \u201era\u0161izmas”. Situacij\u0105, kai fa\u0161istai kitus vadina fa\u0161istais, T.Snaideris vadina \u0161izofa\u0161izmu.<\/p>\n
\u017dinomi, pasaulinio lygio ra\u0161ytojai, filosofai, istorikai, kaip jie kartais b\u016bna teis\u016bs…<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 \u00a0 Visuomen\u0117je \u012fsitvirtinusi nuostata, kad kadaise kaip tragedija pasirei\u0161kusi istorija laikui b\u0117gant gr\u012f\u017eta kaip farsas. Galb\u016bt ka\u017ekur…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":95289,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[15],"tags":[25,30,31,13413,77,34,35,24,815,2146,32,33,37,39,36,38,40,981,737,23,22,44,28,29,2370,119,19350,26,27,351,360,74,75,76],"class_list":{"0":"post-95288","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-pasaulis","8":"tag-antrastes","9":"tag-breaking-news","10":"tag-breakingnews","11":"tag-cecenija","12":"tag-europa","13":"tag-featured-news","14":"tag-featurednews","15":"tag-headlines","16":"tag-karas","17":"tag-krymas","18":"tag-latest-news","19":"tag-latestnews","20":"tag-lietuva","21":"tag-lietuviu","22":"tag-lithuania","23":"tag-lithuanian","24":"tag-lt","25":"tag-maskva","26":"tag-moldova","27":"tag-naujienos","28":"tag-news","29":"tag-pasaulis","30":"tag-populiariausios-naujienos","31":"tag-populiariausiosnaujienos","32":"tag-putinas","33":"tag-rusija","34":"tag-snaideris","35":"tag-top-stories","36":"tag-topstories","37":"tag-trampas","38":"tag-ukraina","39":"tag-world","40":"tag-world-news","41":"tag-worldnews"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115984061300352468","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/95288","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=95288"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/95288\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/95289"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=95288"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=95288"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=95288"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}