{"id":95974,"date":"2026-01-31T12:28:08","date_gmt":"2026-01-31T12:28:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/95974\/"},"modified":"2026-01-31T12:28:08","modified_gmt":"2026-01-31T12:28:08","slug":"leto-interneto-kaltininkas-gali-buti-ir-netiketoje-vietoje-alkas-lt","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/95974\/","title":{"rendered":"L\u0117to interneto kaltininkas \u2013 gali b\u016bti ir netik\u0117toje vietoje \u2013 Alkas.lt"},"content":{"rendered":"<p>Nuo darbo susitikim\u0173 nuotoliu iki film\u0173 \u017ei\u016br\u0117jimo ar kasdienio nar\u0161ymo telefone \u2013 spartus ir greitas <a href=\"https:\/\/alkas.lt\/tag\/internetas\/\" rel=\"nofollow noopener\" target=\"_blank\">internetas<\/a> \u0161iandien yra b\u016btinyb\u0117. Vis d\u0117lto net ir aktyviai naudodamiesi technologijomis \u017emon\u0117s da\u017enai remiasi klaidingais \u012fsitikinimais apie interneto ry\u0161\u012f, jo greit\u012f ar saugum\u0105. Kurie mitai turi pagrindo, o kuriuos verta pamir\u0161ti visiems laikams.<\/p>\n<p>Vienas da\u017eniausi\u0173 mit\u0173 \u2013 kuo daugiau \u201eWi-Fi\u201c ry\u0161io padal\u0173 telefone, tuo greitesnis internetas.\n<\/p>\n<p>\u201eRy\u0161io stiprumo indikatorius, kur\u012f matome kaip \u201eWi-Fi\u201c padal\u0173 skal\u0119, parodo tik ry\u0161io stiprum\u0105 tarp \u012frenginio ir mar\u0161rutizatoriaus. Ta\u010diau jei pats mar\u0161rutizatorius negauna gero mobilaus ry\u0161io signalo, internetas gali b\u016bti l\u0117tas net ir ekrane matant visas \u201eWi-Fi\u201c ry\u0161io padalas\u201c, \u2013 pasakoja Mindaugas Rauba, \u201eBit\u0117 Lietuva\u201c technologij\u0173 direktorius.\n<\/p>\n<p>Pasak jo, norint patikrinti interneto ry\u0161io greit\u012f, tam pravers \u012fvairios grei\u010dio matavimo svetain\u0117s, kaip \u201eMatuok.lt\u201c, \u201eSpeedtest\u201c ir kitos. Si\u016bloma matuojant interneto greit\u012f prijungti kompiuter\u012f prie mar\u0161rutizatoriaus laidu. Jei interneto greitis su laidu yra geras, o per \u201eWi-Fi\u201c \u2013 gerokai ma\u017eesnis, vadinasi, geram interneto ry\u0161iui gali trukdyti nam\u0173 sienos, kaimyn\u0173 tinklai ar prie tinklo prisijungusi\u0173 i\u0161mani\u0173j\u0173 \u012frengini\u0173 kiekis.\n<\/p>\n<p>\u201eMa\u017eai kas \u017eino, kad dauguma mar\u0161rutizatori\u0173 signal\u0105 skleid\u017eia stipriau \u012f \u0161onus nei \u012f vir\u0161\u0173 ar apa\u010di\u0105, tod\u0117l keli\u0173 auk\u0161t\u0173 namuose ry\u0161ys da\u017enai b\u016bna silpnesnis. Be to, daugiabu\u010diuose papildom\u0173 trikd\u017ei\u0173 sukelia ir kaimyn\u0173 \u201eWi-Fi\u201c tinklai \u2013 ypa\u010d 2,4 GHz da\u017eni\u0173 juostoje, kur signalai sklinda toliau ir lengviau \u201esusipjauna\u201c tarpusavyje. Tokiais atvejais gali pad\u0117ti \u201eMesh\u201c tipo \u201eWi-Fi\u201c sprendimai, kai namuose \u012frengiami keli mar\u0161rutizatoriai, arba mar\u0161rutizatoriaus nustatym\u0173 pakeitimai, parenkant ma\u017eiau apkraut\u0105 ry\u0161io kanal\u0105\u201c, \u2013 paai\u0161kina M. Rauba.\n<\/p>\n<p>Svarbus aspektas \u2013 ir prie mar\u0161rutizatoriaus prisijungusi\u0173 \u012frengini\u0173 skai\u010dius. Kuo j\u0173 daugiau ir kuo aktyviau jie naudoja internet\u0105, tuo didesn\u0117 apkrova tenka tinklui.\n<\/p>\n<p>Atsak\u0117, kas \u201eryja\u201c internet\u0105<\/p>\n<p>Nema\u017eai diskusij\u0173 kelia ir interneto duomen\u0173 naudojimas. Da\u017enai manoma, kad \u017eaidimai telefone sunaudoja itin daug interneto, ta\u010diau realyb\u0117 kitokia.<\/p>\n<p>\u201eDauguma mobili\u0173j\u0173 \u017eaidim\u0173 perduoda palyginti nedidelius, da\u017eniausiai tekstinio tipo duomen\u0173 kiekius. Kur kas daugiau interneto sunaudoja vaizdo \u012fra\u0161ai, nes perduodama didel\u0117s apimties vaizdo ir garso informacija, kuri u\u017eima daugiau vietos nei tekstas\u201c, \u2013 atkreipia d\u0117mes\u012f \u201eBit\u0117s\u201c technologij\u0173 direktorius.\n<\/p>\n<p>Tai rodo ir \u201eBit\u0117s\u201c bei \u201eLabas\u201c klient\u0173 nar\u0161ymo \u012fpro\u010diai \u2013 daugiausiai duomen\u0173 sunaudojama \u201eGo3\u201c televizijai. Antroje vietoje pagal duomen\u0173 kiek\u012f yra \u201eMeta\u201c sprendimai, tokie kaip \u201eFacebook\u201c, \u201eInstagram\u201c, \u201eMessenger\u201c, \u201eWhatsApp\u201c ir kt. Tre\u010dioje \u2013 \u201eYouTube\u201c.\n<\/p>\n<p>\u201eVien pernai persi\u0173st\u0173 duomen\u0173 kiekis did\u0117jo daugiau nei 25 proc. Pagrindin\u0117 tokio spartaus augimo prie\u017eastis \u2013 naujos kartos 5G ry\u0161io pl\u0117tra Lietuvoje\u201c, \u2013 sako M. Rauba.\n<\/p>\n<p>Technologij\u0173 specialistas atkreipia d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad i\u0161manieji telefonai gali naudoti mobiliuosius duomenis net ir \u012fjungus \u201eWi-Fi\u201c, jei belaidis ry\u0161ys namuose tampa per silpnas. Norint i\u0161vengti tokio netik\u0117to duomen\u0173 sunaudojimo, verta pasitikrinti telefono nustatymus ir \u012fsitikinti, ar n\u0117ra \u012fjungta tokia funkcija.\n<\/p>\n<p>Dar vienas mitas, kad stiprus \u201eWi-Fi\u201c slapta\u017eodis negali b\u016bti nulau\u017etas. M. Rauba \u201enuramina\u201c, kad net ir sud\u0117tingas \u201eWi-Fi\u201c slapta\u017eodis n\u0117ra absoliuti garantija.\n<\/p>\n<p>\u201eVis tik reikia suprasti, kad net ir stiprus \u201eWi-Fi\u201c slapta\u017eodis neb\u016btinai yra visi\u0161kai ne\u012fveikiamas. Jei naudojate mar\u0161rutizatori\u0173 daugiabutyje ar kitose vietose, kur daug \u017emoni\u0173 gali prie jo prisijungti, rekomenduojama reguliariai atnaujinti slapta\u017eod\u012f. Beje, kuo naujesnis mar\u0161rutizatorius, tuo geriau \u0161ifruojamas jo slapta\u017eodis, tad rekomenduojama \u0161\u012f \u012frengin\u012f atnaujinti bent kas 5 metus\u201c, \u2013 teigia vienas i\u0161 skaitmenini\u0173 paslaug\u0173 bendrov\u0117s \u201eBit\u0117\u201c vadov\u0173.\n<\/p>\n<p>Parengta pagal \u201eBit\u0117s\u201c prane\u0161im\u0105<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Nuo darbo susitikim\u0173 nuotoliu iki film\u0173 \u017ei\u016br\u0117jimo ar kasdienio nar\u0161ymo telefone \u2013 spartus ir greitas internetas \u0161iandien yra&hellip;\n","protected":false},"author":2,"featured_media":95975,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[81,404,19429,4944,37,39,36,38,40,19430,1714,5375,46],"class_list":{"0":"post-95974","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-business","9":"tag-internetas","10":"tag-interneto-rysys","11":"tag-kompiuteriai","12":"tag-lietuva","13":"tag-lietuviu","14":"tag-lithuania","15":"tag-lithuanian","16":"tag-lt","17":"tag-mindaugas-rauba","18":"tag-technologijos","19":"tag-telefonai","20":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115989715514963432","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/95974","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=95974"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/95974\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/95975"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=95974"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=95974"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=95974"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}