![\"Julius](\"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-content\/uploads\/2026\/02\/c0987c21-f2c6-40fd-bff3-8cf2ad6972d3.jpg\")
<\/p>\nK\u0105 gi, prad\u0117kime nuo to, kad Nipos (ang. Nipah) virusas pirm\u0105 kart\u0105 buvo aptiktas 1998 m. Malaizijoje Sungai Nipah kaime \u0161alia Nipah up\u0117s. Staigios kiauli\u0173 augintoj\u0173 mirtys pasauliui buvo pavojaus signalas, kad atsirado naujas mirtinai \u017emogui pavojingas virusas. <\/p>\n
Nipos virusas yra zoonozinis, kurio pagrindinis \u0161eimininkas yra vais\u0117d\u017eiai \u0161ik\u0161nosparniai, kurie savo i\u0161skyromis apkre\u010dia vaisius, kuriuos valgydami, \u0161iuo virusu u\u017esikre\u010dia ir \u017emon\u0117s. Naminiai gyv\u016bnai (da\u017eniausiai kiaul\u0117s), maitindamiesi u\u017ekr\u0117stais vaisiais, taip pat tampa viruso ne\u0161iotojais. \u017dmogus nuo u\u017ekr\u0117st\u0173 namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 taip pat gali u\u017esikr\u0117sti, jei j\u0173 i\u0161skyros (seil\u0117s, \u0161lapimas, i\u0161matos) pateks ant \u017emogaus rank\u0173, o toliau ant maisto produkt\u0173. Namini\u0173 gyv\u016bn\u0173 termi\u0161kai neapdorota m\u0117sa taip pat padidina u\u017esikr\u0117timo rizik\u0105. Dalis mokslinink\u0173 pa\u017eymi, kad palmi\u0173 aliejus taip pat gali b\u016bti u\u017ekr\u0117stas Nipos virusu. <\/p>\n
<\/p>\n
Ar galimas viruso perdavimas nuo \u017emogaus \u017emogui. Taip, tikrai galimas, kai glaud\u017eiai kontaktuojama su u\u017esikr\u0117tusio \u017emogaus biologin\u0117mis i\u0161skyromis. Geriausias to \u012frodymas, kad fiksuoti u\u017esikr\u0117timai Nipos virusu tarp medik\u0173 bei \u0161eimos nari\u0173. Daugiau nei per ketvirt\u012f am\u017eiaus laiko pavieni\u0173 protr\u016bki\u0173 u\u017esikr\u0117timo Nipos virusu Vakar\u0173 Bengalijoje buvo registruota jau 2000 m. ir 2007 m. 2018 m. \u2013 19 atvej\u0173, i\u0161 kuri\u0173 17 pacient\u0173 liga pasibaig\u0117 mirtimi. 2023 m. \u2013 6 atvejai. 2026 m. \u2013 Nipos virusu u\u017esikr\u0117t\u0117 du medicinos darbuotojai. Periodi\u0161kai pavieniai u\u017esikr\u0117timai fiksuojami Banglade\u0161e, Filipinuose Singap\u016bre ir Malaizijoje. Ar yra u\u017esikr\u0117tim\u0173 kitose pasaulio \u0161alyse \u2013 klausimas atviras, nes i\u0161tyrus \u0161ik\u0161nosparnius Madagaskare bei kai kuriose Afrikos \u0161alyse, rasti antik\u016bnai prie\u0161 Nipos virus\u0105. <\/p>\n
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Nipos virus\u0105 \u012ftrauk\u0117 tarp 10 prioritetini\u0173 lig\u0173 grup\u0117je kartu su COVID-19 ir Zika virusu. Susirgimo formos gali gali b\u016bti nuo besimptomi\u0173 iki mirtinai pavojing\u0173, pasirei\u0161kian\u010diu meningitu ar encefalitu. Ligos simptomai labai pana\u0161\u016bs \u012f dabartin\u012f grip\u0105. Auk\u0161ta temperat\u016bra, galvos skausmas, raumen\u0173 skausmas, pykinimas, v\u0117mimas, paraudusi gerkl\u0117, kosulys, apsunkintas kv\u0117pavimas. Ligai progresuojant, atsiranda gr\u0117smingi meningito ir encefalito simptomai: sprando sustingimas, jautrumas garsui ir \u0161viesai, dezorientacija, kalbos, pusiausvyros sutrikimai, traukuliai, didelis mieguistumas. Beje, skirtingai nuo gripo inkubacinis periodas t\u0119siasi nuo 4 iki 21 dienos, o mir\u0161tamumas siekia net 75 proc. <\/p>\n
Ai\u0161ku didel\u012f pavoj\u0173 kelia besimptom\u0117s (subklinikin\u0117s) ligos formos, kada dalis u\u017esikr\u0117tusi\u0173 asmen\u0173 gali nejausti joki\u0173 ligos po\u017eymi\u0173, ta\u010diau j\u0173 organizme virusas vis tiek aptinkamas. Vis d\u0117lto kyla klausimas, kod\u0117l tiek daug kalbama apie \u0161\u012f virus\u0105. Juk stebimi tik pavieniai, negaus\u016bs ligos protr\u016bkiai regione, kuriame gyvena 2 milijardai gyventoj\u0173. Laikotarpyje nuo 1998 m. iki 2026 m. fiksuotos tik 437 mirtys nuo Nipos viruso, tuo tarpu kai Lietuvoje per vien\u0105 savait\u0119 nuo gripo komplikacij\u0173 mir\u0117 net 8 pacientai. Ar tikrai n\u0117ra perd\u0117tos baim\u0117s. <\/p>\n
Oksfordo universitetas, bendradarbiaudamas su Indijos ir Banglade\u0161o mokslininkais, kuria vakcin\u0105 nuo Nipos viruso, lygiagre\u010diai kuriami monoklonini\u0173 antik\u016bn\u0173 pagrindu specifiniai prie\u0161virusiniai vaistai. Bengalijos, Tailando, Nepalo oro uostai \u012fveda specifines keleivi\u0173 patikras, o kai kurie Europos oro uostai apie tai irgi galvoja. Matyt, visuotin\u0119 baim\u0119 kelia tas faktas, kad u\u017esikr\u0117timas Nipos virusu prakti\u0161kai rei\u0161kia mirt\u012f. Tod\u0117l gr\u012f\u017etame prie pagrindinio klausimo, ar gali Nipos virusas kelti gr\u0117sm\u0119 Europai ir Lietuvai. <\/p>\n
Teori\u0161kai galima sumodeliuoti situacij\u0105, kad turistas i\u0161 Europos u\u017esikre\u010dia virusu ir atve\u017ea j\u012f \u012f namus, bet turint omenyje auk\u0161tas europines sanitarines higienines normas, tolesnis viruso plitimas beveik ne\u012fmanomas. Ar b\u016btina specialiai tikrinti atvykusius i\u0161 \u201epavojingo regiono\u201c pilie\u010dius, kurie atvyksta \u010dia dirbti. Galb\u016bt, bet tam reikalingas politinis sprendimas. O kaip apsisaugoti m\u016bs\u0173 turistams, vykstantiems \u012f pavojingus regionus, kur registruojami Nipos viruso atvejai, geriausiai pataria Australijos lig\u0173 kontrol\u0117s centras. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"K\u0105 gi, prad\u0117kime nuo to, kad Nipos (ang. Nipah) virusas pirm\u0105 kart\u0105 buvo aptiktas 1998 m. Malaizijoje Sungai…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":96542,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[15],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,23,22,19290,44,28,29,26,27,74,75,76],"class_list":["post-96541","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-pasaulis","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-nipos-virusas","tag-pasaulis","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-world","tag-world-news","tag-worldnews"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/115995122227697850","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/96541","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=96541"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/96541\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/96542"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=96541"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=96541"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=96541"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}