Ta\u010diau m\u016bs\u0173 valstybingumo praktika toleruoja daug k\u0105, kas formaliosios logikos po\u017ei\u016briu prasilenkia su Konstitucijos normomis.<\/p>\n
Svarbu suprasti, jog konstitucin\u0117s nuostatos da\u017enai ignoruojamos ne tik simuliuojant intelektin\u012f ar pareigin\u012f ne\u012fgalum\u0105, bet ir d\u0117l gana ydingo konstitucinio modeliavimo.<\/p>\n
Tod\u0117l kyla pagr\u012fstas klausimas, kas labiau valstyb\u0117je nulemia visuomeninio intereso nepaisym\u0105 ir nusigr\u0119\u017eim\u0105 nuo teisingumo – Konstitucijos norm\u0173 nesupratimo imitavimas ar joje \u012ftvirtintos ydingos nuostatos, pavyzd\u017eiui, tokia, kad gav\u0119s valstyb\u0117s tarnyb\u0105 \u017emogus i\u0161 esm\u0117s pasikei\u010dia, tapdamas \u0161ventuoju, praradusiu visas savanaudi\u0161kas savybes.<\/p>\n
Jeigu vie\u0161\u0173j\u0173 funkcij\u0173 patik\u0117jimas \u017emogui panaikint\u0173 jo silpnybes, \u012f konstitucini\u0173 norm\u0173 tarpusavio prie\u0161taringumus bei kalbinius netikslumus, i\u0161ties, galima b\u016bt\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti atlaid\u017eiau.<\/p>\n
Pa\u017eym\u0117tina, kad ankstyvojo s\u0105j\u016bdinio idealizmo laikotarpiu toks utopi\u0161kas konstitucinis reguliavimas dar nebuvo labai kenksmingas.<\/p>\n
Ta\u010diau \u0161iandien, did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u017emonijos u\u017evald\u017eius pinig\u0173 kultui, m\u016bs\u0173 abejingumas akivaizd\u017eioms Konstitucijos ydoms rodo ne tik \u017eem\u0105 m\u016bs\u0173 valstyb\u0117s teisin\u0117s kult\u016bros lyg\u012f, bet ir politini\u0173 grupuo\u010di\u0173 suinteresuotum\u0105 egoisti\u0161kai naudotis konstitucinio nihilizmo terpe.<\/p>\n
Sunku nuneigti, jog korupcijai palanki vie\u0161\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 valdymo tvarka (teisingiau – betvark\u0117), pareig\u016bn\u0173 \u012fstatyminis atleidimas nuo atsakomyb\u0117s u\u017e padaryt\u0105 \u017eal\u0105 (Civilinio kodekso 6.271, 6.272 str.), dvejopi standartai teism\u0173 veikloje lemia tai, kad Lietuva i\u0161gyvena ry\u0161k\u0173 valstybingumo kult\u016bros nuosmuk\u012f.<\/p>\n
Laikas pripa\u017einti, kad Tautos atstovams ir valstyb\u0117s pareig\u016bnams jau\u010diantis teisi\u0161kai apdraustiems nuo pilietin\u0117s kontrol\u0117s, priesaika ir kiti moraliniai veiksniai nedaro jokio ry\u0161kesnio poveikio j\u0173 elgesiui. Vie\u0161\u0173j\u0173 subjekt\u0173 galimyb\u0117 naudotis teis\u0117mis be atitinkam\u0173 pareig\u0173 yra ta privilegija, kuri sudaro s\u0105lygas pa\u017eeidin\u0117ti pilietin\u0117s daugumos teis\u0117tus interesus.<\/p>\n
Kas LR Konstitucijoje akivaizd\u017eiai \u201epaseno” per \u0161ios Konstitucijos galiojimo tre\u010ddal\u012f am\u017eiaus? <\/p>\n
1.\tKonstitucijos 5 straipsnio 1 dalis valstyb\u0117s vald\u017ei\u0105 sieja su Seimo, Prezidento, Vyriausyb\u0117s ir Teism\u0173 veikla. Tauta, kaip suverenas, pagal tok\u012f vald\u017eios apib\u016bdinim\u0105 palikta be vald\u017eios gali\u0173. Tenka pripa\u017einti, kad taip pateiktas konstitucin\u0117s normos tekstas, leid\u017eiantis ignoruoti tiesiogin\u0117s demokratijos principais grind\u017eiam\u0105 konstitucin\u0119 tvark\u0105, \u201eatpratino” taut\u0105 nuo referendum\u0173 ir kit\u0173 tiesiogin\u0117s demokratijos form\u0173.<\/p>\n
Ar pastarojo laikotarpio valstyb\u0117s vardu padaryti sprendimai, kuriais, pavyzd\u017eiui, atmestas nesiki\u0161imo \u012f kit\u0173 \u0161ali\u0173 vidaus reikalus principas, kit\u0173 valstybi\u0173 karini\u0173 vienet\u0173 \u012fkurdinimas Lietuvoje, nauj\u0173 karini\u0173 poligon\u0173 steigimas n\u0117ra \u201esvarbiausi Valstyb\u0117s ir Tautos gyvenimo klausimai”, kurie tur\u0117t\u0173 b\u016bti sprend\u017eiami referendumu (Konstitucijos 9 str.)?<\/p>\n
Toki\u0173 sprendim\u0173 pri\u0117mimas neatsiklausus tautos, per\u0161a mint\u012f, kad 1992 Konstitucijos autoriai anuomet nenumat\u0117, kad valstyb\u0117je palaipsniui formuosis totalitarizmo rei\u0161kiniai ir \u012fsivyraus valstybini\u0173 institucij\u0173 vardu veikian\u010di\u0173 pareig\u016bn\u0173 savival\u0117, u\u017ego\u017edama pilietin\u0117s daugumos savirai\u0161k\u0105.<\/p>\n
2.\tKonstitucijos 5 straipsnio 2 dalis teigia: \u201eVald\u017eios galias riboja Konstitucija.” Tokia konstitucin\u0117s normos formuluot\u0117 tarsi teigia, kad vald\u017eia savaime atsiranda ne\u017einia i\u0161 kur (lyg nuo Dievo) ir turi neribotas galias, kurias ka\u017ekiek riboja Konstitucija. \u017dod\u017eiu, jeigu neb\u016bt\u0173 Konstitucijos, vald\u017eia neva pagr\u012fstai tur\u0117t\u0173 neribotas galias.<\/p>\n
Pasvarstykim, ar min\u0117tas konstitucinis teiginys atitinka visuomenin\u012f interes\u0105, ar jis atspindi prigimtin\u012f tautos savivaldos poreik\u012f, ar reikia \u012frodin\u0117ti, kad Konstitucija ne vald\u017eios tramdymo \u012frankis, o tautos bendrab\u016bvio sunorminimo priemon\u0117, siekiant bendruomenin\u0117s darnos?<\/p>\n
Pagaliau, ar pagal toki\u0105 konstitucin\u0117s normos redakcij\u0105 mums Konstitucija gali asocijuotis su visuomenine sutartimi? Manytina, kad galiojan\u010dios Konstitucijos autoriai, nepasigilin\u0119 \u012f tos normos turin\u012f ir prasm\u0119, j\u0105 \u012fra\u0161\u0117 tik d\u0117l to, kad b\u016bt\u0173 pabr\u0117\u017eta Konstitucijos svarba valstyb\u0117je.<\/p>\n
3.\tKonstitucijos 5 straipsnio 3 dalis nurodo: \u201eVald\u017eios \u012fstaigos tarnauja \u017emon\u0117ms.”. Akivaizdu, kad tai ne norminis, o propagandinis teiginys. Vald\u017eia savo logine prasme sietina su valdymu, t. y. kit\u0173 tarnavimu vald\u017eiai, o ne buvimu tarnaite kitiems. Tod\u0117l vienu metu vald\u017eia negali b\u016bti ir valgytoja ir valgis.<\/p>\n
Kita vertus, \u012fstaiga t\u0117ra abstrakcija, tod\u0117l ji negali kam nors tarnauti. Valstybini\u0173 \u012fstaig\u0173 tarnautojai, kuri\u0173 funkcin\u0117 priederm\u0117 tvarkyti bendruosius reikalus, s\u0105lyginai gal\u0117t\u0173 b\u016bti laikomi tarnaujan\u010diais \u017emon\u0117ms.<\/p>\n
Ta\u010diau, taip suprantant vie\u0161ojo sektoriaus darbuotoj\u0173 funkcin\u0119 paskirt\u012f, neb\u016bt\u0173 pagrindo juos vadinti vald\u017eia, nes jie yra mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 i\u0161laikytiniai. Tai rei\u0161kia, kad 1992 m. Konstitucijos autoriai ne\u012fvertino, jog propagandinis tu\u0161\u010dia\u017eod\u017eiavimas Konstitucijoje \u017ealingas tuo, kad jis menkina konstitucini\u0173 subjekt\u0173 pavaldum\u0105 Konstitucijai.<\/p>\n
Akivaizd\u017eiai klaidingi atskiri konstituciniai teiginiai sudaro prielaidas abejoti Konstitucijos kaip vientiso akto pagr\u012fstumu ir privalomumu. To Konstitucijos autoriai, manytina, nenumat\u0117.<\/p>\n
4.\tKonstitucijos 18 straipsnis teigia, jog \u017emogaus teis\u0117s ir laisv\u0117s yra prigimtin\u0117s. Tai akivaizd\u017eiai klaidingas teiginys, nes ne visos \u017emogaus teis\u0117s yra prigimtin\u0117s. Prigimtin\u0117s teis\u0117s (teis\u0117 \u012f saugum\u0105, teis\u0117 \u012f laisv\u0119, teis\u0117 \u012f savast\u012f) yra universalios. Jos vienodai taikytinos visos \u017emonijos mastu, nepriklausomai nuo kult\u016brini\u0173 skirtum\u0173.<\/p>\n
Tuo tarpu \u017eymi dalis \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 kyla i\u0161 sutartini\u0173 santyki\u0173 ir prievolini\u0173 s\u0105lyg\u0173, d\u0117l kuri\u0173 skirting\u0173 valstybingumo kult\u016br\u0173 \u017emon\u0117s gali skirtingai susitarti. Tad min\u0117ta konstitucin\u0117 norma, matyt, taip suformuluota d\u0117l to, kad \u017emon\u0117s tik\u0117t\u0173, jog konstitucin\u0117s teis\u0117s ir laisv\u0117s yra prigimtinai stabilios, kad niekas nei\u0161dr\u012fs j\u0173 pa\u017eeidin\u0117ti.<\/p>\n
Deja, m\u016bs\u0173 valstybingumo kasdienyb\u0117 liudija, jog \u017emoni\u0173 teis\u0117s ir laisv\u0117s Lietuvoje ginamos gana selektyviai.<\/p>\n
5.\tKonstitucijos 20-24 straipsni\u0173 normos kalba apie \u017emogaus laisv\u0117s, jo asmens, privataus gyvenimo, nuosavyb\u0117s ir b\u016bsto nelie\u010diamum\u0105. Toki\u0105 kalbin\u0117s rai\u0161kos form\u0105 pasirink\u0119 Konstitucijos autoriai, matyt, nepagalvojo, kad \u201enelie\u010diamumas” (neliesti – rei\u0161kia nelyt\u0117ti, neimti) n\u0117ra teisin\u0117 kategorija.<\/p>\n
U\u017euot gynus \u017emogaus teises \u012f jo laisv\u0119, gyvenimo privatum\u0105, b\u016bst\u0105 ir kitas vertybes, Konstitucijos nuostatomis bandyta u\u017edrausti fizinius kontaktus su daiktais ir rei\u0161kiniais (kas apskritai ne\u012fsivaizduojama) visi\u0161kai i\u0161kreipia teisinio reguliavimo prasm\u0119. Toks konstitucini\u0173 norm\u0173 beprasmi\u0161kumas formuoja nusiteikim\u0105 vis\u0105 Konstitucij\u0105 laikyti negyvenimi\u0161ka. Tai nuvertina Konstitucij\u0105 iki jos ma\u017eareik\u0161mi\u0161kumo ar net paskatos ja nesivadovauti.<\/p>\n
6.\tKonstitucijos 29 straipsnio 1 dalis nustato: \u201e\u012estatymui, teismui ir kitoms valstyb\u0117s institucijoms ar pareig\u016bnams visi asmenys lyg\u016bs.” \u0160ia konstitucine norma, teismo, institucij\u0173 ir pareig\u016bn\u0173 galios prilygintos \u012fstatymo galiai. Tuo prilyginimu pamintas \u012fstatymo vir\u0161enyb\u0117s principas. Kita vertus, pagal toki\u0105 normos redakcij\u0105 pareig\u016bnai atsiejami nuo \u201evis\u0173 asmen\u0173”, lyg jie ne asmenys, o ka\u017ekas abstraktaus. \u0160i konstitucin\u0117 norma ne tik yra prie\u0161i\u0161ka teisin\u0117s valstyb\u0117s id\u0117jai, bet ir n\u0117ra logi\u0161ka, tod\u0117l nedera su Konstitucijos vientisumo principu (Konstitucijos 6 str.).<\/p>\n
7.\tKonstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad Seimo nariai \u201enegali b\u016bti var\u017eomi joki\u0173 mandat\u0173”. \u0160i konstitucin\u0117 norma savo logine prasme prie\u0161tarauja Konstitucijos 4 straipsnio nuostatai, pagal kuri\u0105 Seimo narys t\u0117ra rink\u0117j\u0173 atstovas. Atstovas turi \u012fgyvendinti atstovaujam\u0173j\u0173 vali\u0105 ir reik\u0161ti j\u0173 interesus. Atstovo veikimo prie\u0161 atstovaujam\u0173j\u0173 interesus nei\u0161vengiama pasekm\u0117 – atstovo \u012fgaliojim\u0173 panaikinimas. Tod\u0117l Seimo nario absoliutus nepriklausomumas prie\u0161tarauja atstovavimo esmei. Rink\u0117j\u0173 atstovavimo institutas pagal analogij\u0105 su civilinio atstovavimo pagrindais reikalauja Seimo nario at\u0161aukimo proced\u016bros, kuri, deja, m\u016bs\u0173 Konstitucijoje nenumatyta.<\/p>\n
8.\tGaliojan\u010dios Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalis deklaruoja Seimo nario pareig\u0173 nesuderinamum\u0105 su jokiomis kitomis pareigomis valstyb\u0117s \u012fstaigose ir darbu priva\u010diame sektoriuje. Jeigu buvo pasirinkta tokia parlamentaro teisin\u0117 pad\u0117tis, tai loginis nuoseklumas reikalauja, kad b\u016bt\u0173 pasakyta, jog Seimo nar\u012f jo sutikimu paskyrus \u012f kitas pareigas, jis netenka Seimo nario mandato.<\/p>\n
Naudojimasis Ministro Pirmininko ar ministro pareigybe ir tuo pa\u010diu Seimo nario galiomis, kas ai\u0161kiai pagal Konstitucij\u0105 nesuderinama, ne tik \u0161iurk\u0161tus Konstitucijos pa\u017eeidimas, bet ir absurdi\u0161kas bandymas sukergti vykdom\u0105sias ir Vyriausyb\u0117s prie\u017ei\u016bros funkcijas (Konstitucijos 67 str. 9 punktas). Sunku patik\u0117ti, kad Konstitucijos autoriai siek\u0117 tokios valstybingumo praktikos.<\/p>\n
9.\tKonstitucijos 88 straipsnio 6 punktas ir 105 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriais leid\u017eiama Konstituciniam Teismui teikti i\u0161vadas d\u0117l Prezidento sveikatos b\u016bkl\u0117s, nesiderina su Konstitucijos 103 straipsnio 3 dalies norma, nusta\u010diusia Konstitucinio Teismo teis\u0117jams privalomus teisininko, o ne mediko kvalifikacinius geb\u0117jimus. Ar kada nors m\u016bs\u0173 Prezidentams sunegalavus jie buvo konsultuojami ir gydomi ne gydymo \u012fstaigose, o Konstituciniame Teisme, kad \u0161i \u012fstaiga gal\u0117t\u0173 teikti kvalifikuot\u0105 i\u0161vad\u0105 apie Prezidento sveikatos b\u016bkl\u0119?<\/p>\n
10.\tKonstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi nustatyta: \u201eTeisingum\u0105 Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.” Jeigu teisingumas b\u016bt\u0173 ne vertybin\u0117, o proced\u016brine kategorija (viskas, kas nuspr\u0119sta teisme yra teisinga), tai negal\u0117t\u0173 b\u016bti keli\u0173 teismo instancij\u0173 (keli\u0173 teisingum\u0173 viename gin\u010de).<\/p>\n
Kita vertus, jeigu vykdyti teisingum\u0105 (tai rei\u0161kia – atlikti pareig\u0105 tiesai) gali tik teis\u0117jai, tai tapatu teiginiui, kad kitiems konstituciniams subjektas teisingai elgtis draud\u017eiama. Kadangi toks draudimas laikytinas absurdi\u0161ku, tenka pripa\u017einti, kad teism\u0173 paskirtis – spr\u0119sti gin\u010dus d\u0117l teisingumo ir teis\u0117tumo, o ne tur\u0117ti i\u0161skirtin\u0119 teis\u0119 \u012f teising\u0105 elges\u012f.<\/p>\n
11.\tKonstitucijos 109 straipsnio 2 dalis skelbia, kad teis\u0117jas, atlikdamas pareigines funkcijas, yra nepriklausomas. Jeigu vadovautis pa\u017eodiniu \u0161ios konstitucin\u0117s normos tekstu, tai teis\u0117jas, vykdydamas savo pareigin\u0119 priederm\u0119, neb\u016bt\u0173 saistomas nei \u012fstatymo, nei faktini\u0173 bylos aplinkybi\u0173, nei gamtos bei logikos d\u0117sni\u0173. Ar i\u0161 ties\u0173 pagal visuomenin\u012f interes\u0105 teismuose mums reikalingi ka\u017ekokie bepro\u010diai ir bedvasiai monstrai?<\/p>\n
Visuomeninis interesas reikalauja, kad teis\u0117jas b\u016bt\u0173 nepaveikiamas politin\u0117s konjunkt\u016bros bei kitokio i\u0161orinio spaudimo, ta\u010diau visi\u0161kai priklausomas nuo \u012fstatymo, faktini\u0173 bylos aplinkybi\u0173, teisingumo, protingumo ir s\u0105\u017einingumo kriterij\u0173.<\/p>\n
12.\tKonstitucijos 114 straipsnio 1 dalis saugo teis\u0117j\u0105 nuo jo veiklos kontrol\u0117s, u\u017edraudus bet kam ki\u0161tis \u012f teis\u0117jo ar teismo veikl\u0105. \u0160i teis\u0117j\u0173 korupcijai palanki konstitucin\u0117 norma yra prie\u0161taringume su Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalies norma, kuri laiduoja pilie\u010diams teis\u0119 kritikuoti valstyb\u0117s \u012fstaig\u0173 ar pareig\u016bn\u0173 darb\u0105 ir apsk\u0173sti j\u0173 sprendimus.<\/p>\n
Vadovaujantis pastar\u0105ja konstitucine nuostata, leid\u017eian\u010dia apsk\u0173sti vis\u0173 valstyb\u0117s \u012fstaig\u0173 ir vis\u0173 pareig\u016bn\u0173 sprendimus, netur\u0117t\u0173 b\u016bti neskund\u017eiam\u0173 teismo akt\u0173. Visi teis\u0117s aktai, tarp j\u0173 ir teismo priimtieji, pagal Konstitucijos 7 straipsn\u012f laikomi negaliojan\u010diais, jeigu jie prie\u0161ingi Konstitucijai. Tai rei\u0161kia, kad iki \u0161iol, nenusta\u010dius Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo akt\u0173 atitikties Konstitucijai patikrinimo proced\u016bros, nesilaikyta Konstitucijos 7 ir 33 straipsniais nustatytos tvarkos, neleistinai ribojant konstitucines \u017emogaus teises ir laisves.<\/p>\n
Ar yra pagrindas abejoti, kad tokia \u201eskyl\u0117ta” ir d\u0117l to \u017eymia dalimi ignoruojama 1992 met\u0173 LR Konstitucija jau neatlieka visuomen\u0119 telkian\u010dio ir tautos bendrab\u016bvio pa\u017eeid\u0117jus drausminan\u010dio vaidmens?<\/p>\n
D\u0117l to Lietuvos vie\u0161ajam sektoriui privalu susir\u016bpinti tautos valstybingumo kult\u016bra ir pagaliau ry\u017etis pa\u017eangesnio m\u0105stymo lyg\u012f atitinkantiems sisteminiams visuomen\u0117s savivaldos poky\u010diams, kurie negalimi be konstitucin\u0117s reformos.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"\u00a0 Ta\u010diau m\u016bs\u0173 valstybingumo praktika toleruoja daug k\u0105, kas formaliosios logikos po\u017ei\u016briu prasilenkia su Konstitucijos normomis. Svarbu suprasti,…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":97506,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,133,1804,1167,32,33,37,39,36,38,40,23,22,28,29,8764,128,255,26,27,14704,3584],"class_list":["post-97505","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-istatymas","tag-ivoska","tag-konstitucija","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-reforma","tag-seimas","tag-teismas","tag-top-stories","tag-topstories","tag-totalitarizmas","tag-valdzia"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116003556748199290","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/97505","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=97505"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/97505\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/97506"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=97505"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=97505"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=97505"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}