{"id":98037,"date":"2026-02-03T17:22:13","date_gmt":"2026-02-03T17:22:13","guid":{"rendered":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/98037\/"},"modified":"2026-02-03T17:22:13","modified_gmt":"2026-02-03T17:22:13","slug":"vezys-neisnyks-bet-yra-galimybiu-anksti-ji-pastebeti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/98037\/","title":{"rendered":"V\u0117\u017eys nei\u0161nyks, bet yra galimybi\u0173 anksti j\u012f pasteb\u0117ti"},"content":{"rendered":"

V\u0117\u017eys \u2013 viena aktualiausi\u0173 tem\u0173<\/p>\n

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktor\u0117s Neringos \u010ciakien\u0117s teigimu, vasario 4-oji \u2013 Pasaulin\u0117 v\u0117\u017eio \u017einomumo diena \u2013 yra data, kai verta s\u0105moningai sustoti ir atkreipti visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad v\u0117\u017eys i\u0161lieka viena aktualiausi\u0173 \u0161i\u0173 dien\u0173 sveikatos tem\u0173. Ta\u010diau kalb\u0117ti apie v\u0117\u017e\u012f svarbu ne tik ligos diagnoz\u0117s ar gydymo kontekste. Tai taip pat yra kalba apie bendryst\u0119, atsakomyb\u0119 ir vis\u0173 m\u016bs\u0173 santyk\u012f su \u0161ia liga.<\/p>\n

\u201eV\u0117\u017eys n\u0117ra tik individuali patirtis. \u0160i liga vienaip ar kitaip palie\u010dia mus visus \u2013 per artimuosius, pa\u017e\u012fstamus, kolegas ar net per asmenin\u0119 baim\u0119 susidurti su liga ateityje. Tod\u0117l kalb\u0117dami apie v\u0117\u017e\u012f vis da\u017eniau vengiame karo retorikos ar kovos metafor\u0173. Tai ne m\u016b\u0161is, kur\u012f galima \u201elaim\u0117ti\u201c ar \u201epralaim\u0117ti\u201c. Grei\u010diau tai \u2013 akistata su realybe. V\u0117\u017eys nuolat yra m\u016bs\u0173 akiratyje, net jei apie j\u012f s\u0105moningai negalvojame\u201c, – sako POLA atstov\u0117. <\/p>\n

Jos teigimu, sveikiems \u017emon\u0117ms itin svarbu i\u0161laikyti budrum\u0105. Viena vertus, tai rei\u0161kia aktyv\u0173 dalyvavim\u0105 prevencin\u0117se v\u0117\u017eio programose: moterims \u2013 jau nuo 25 met\u0173, vyrams \u2013 nuo 50 met\u0173, pagal galiojan\u010dias rekomendacijas. Kita vertus, tai geb\u0117jimas \u012fsiklausyti \u012f savo k\u016bn\u0105 ir neignoruoti ne\u012fprast\u0173 simptom\u0173, j\u0173 nenura\u0161yti vien nuovargiui ar stresui. Kartais b\u016btent laiku atliktas tyrimas tampa lemiamu veiksniu.<\/p>\n

Tre\u010diasis, ne ma\u017eiau svarbus aspektas \u2013 situacija, kai liga jau diagnozuota. Tokiais atvejais ypating\u0105 reik\u0161m\u0119 turi savalaik\u0117 gydymo prad\u017eia, prieiga prie \u0161iuolaikini\u0173 gydymo metod\u0173 ir visapusi\u0161ka psichosocialin\u0117 pagalba. \u201eSergantis \u017emogus neturi likti vienas \u2013 nei medicinine, nei emocine, nei socialine prasme. Tik taip galima realiai didinti galimybes lig\u0105 suvaldyti\u201c, – sako pacient\u0173 organizacijos atstov\u0117.<\/p>\n

\"Neringa <\/p>\n

Akistata su v\u0117\u017eiu, anot N. \u010ciakien\u0117s, taip pat yra stipriai vienijantis veiksnys. Norint pasiekti tvari\u0173 sprendim\u0173, b\u016btinas bendras gydytoj\u0173, pacient\u0173, sveikatos politik\u0173 ir visos sistemos darbas. Tik veikiant kartu galima kurti toki\u0105 sveikatos apsaugos sistem\u0105, kuri b\u016bt\u0173 pakankamai talpi, lanksti, atliepianti skirtingus poreikius ir ma\u017einanti \u012ftamp\u0105 tiek pacientams, tiek medikams. <\/p>\n

\u201eReikia pripa\u017einti ir dar vien\u0105 fakt\u0105 \u2013 v\u0117\u017eio visi\u0161kai i\u0161vengti nepavyks. Tai realyb\u0117, su kuria tenka susitaikyti. V\u0117\u017eys egzistavo prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173 ir, pasak mokslinink\u0173, nei\u0161nyks ateityje. Prie\u0161ingai \u2013 prognozuojama, kad per artimiausius 20 met\u0173 susirgim\u0173 skai\u010dius tik augs. Viena i\u0161 pagrindini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u2013 ilg\u0117janti gyvenimo trukm\u0117: kuo ilgiau gyvename, tuo daugiau l\u0105steli\u0173 pa\u017eeidim\u0173 patiria m\u016bs\u0173 organizmas. Kita prie\u017eastis \u2013 aplinkos veiksniai ir gyvenimo b\u016bdas, kurie taip pat didina v\u0117\u017eio rizik\u0105. Tai rei\u0161kia, kad v\u0117\u017eys i\u0161liks m\u016bs\u0173 kasdienyb\u0117s dalimi, nepriklausomai nuo pa\u017eangos\u201c, – sako pa\u0161nekov\u0117.<\/p>\n

Didel\u0117 problema \u2013 v\u0117lyva diagnostika<\/p>\n

Kalbant apie Lietuv\u0105, N. \u010ciakien\u0117s teigimu, viena did\u017eiausi\u0173 problem\u0173 i\u0161lieka pav\u0117luota diagnostika. Vis dar per da\u017enai onkologin\u0117s ligos nustatomos v\u0117lyvose \u2013 tre\u010dioje ar net ketvirtoje \u2013 stadijose. Tai ypa\u010d akivaizdu vertinant, pavyzd\u017eiui, gimdos kaklelio v\u0117\u017eio statistik\u0105: daugiau nei pus\u0117 atvej\u0173 diagnozuojami per v\u0117lai, nors tai viena i\u0161 t\u0173 lig\u0173, kuri\u0105 galima aptikti anksti, pasitelkus veikian\u010dias prevencines priemones. Tokie skai\u010diai rodo, kad sistema ne visuomet sugeba \u201epagauti\u201c lig\u0105 tada, kai tai dar \u012fmanoma padaryti laiku.<\/p>\n

Situacija dar sud\u0117tingesn\u0117 kalbant apie retesnius ar sunkiau diagnozuojamus v\u0117\u017eius. Tokiais atvejais pacientui da\u017enai tenka pa\u010diam stengtis, kad jo simptomai b\u016bt\u0173 i\u0161girsti, o reikalingi tyrimai \u2013 atlikti. Kelias nuo pirmojo \u012ftarimo iki vizito pas gydytoj\u0105 onkolog\u0105 kartais u\u017esit\u0119sia neleistinai ilgai. Nors statisti\u0161kai apie 75 proc. pacient\u0173 pas specialist\u0105 patenka per m\u0117nes\u012f, daliai \u017emoni\u0173 \u0161is kelias trunka pusmet\u012f ar net metus. B\u016btent tokios situacijos yra pa\u010dios skaud\u017eiausios ir skatina ie\u0161koti atsakym\u0173, kaip sistem\u0105 tobulinti, kad taip nebeb\u016bt\u0173.<\/p>\n

\u201eI\u0161\u0161\u016bkis yra ir tai, kad i\u0161 daugiau nei 200 v\u0117\u017eio r\u016b\u0161i\u0173 prevencin\u0117s patikros programos \u0161iuo metu taikomos tik keturioms, \u2013 sako POLA direktor\u0117. \u2013 Tai labai ma\u017ea dalis, ta\u010diau taip yra ne d\u0117l valios stokos, o d\u0117l mokslo reikalavim\u0173 \u2013 prevencin\u0117s programos turi b\u016bti pagr\u012fstos \u012frodymais, kad jos i\u0161 ties\u0173 ma\u017eina mirtingum\u0105 ir duoda reali\u0105 naud\u0105. Vis d\u0117lto visoje Europoje \u0161iuo metu vyksta aktyv\u016bs svarstymai ir pilotiniai projektai, \u012fgyvendinami pagal Europos kovos su v\u0117\u017eiu plan\u0105. Diskutuojama apie galimas naujas programas \u2013 burnos, skrand\u017eio, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio ankstyv\u0105j\u0105 patikr\u0105.\u201c<\/p>\n

N. \u010ciakien\u0117 atkreipia d\u0117mes\u012f, kad Lietuvoje jau baigtas plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio prevencin\u0117s programos pilotinis projektas, kurio rezultatai laikomi pakankamai viltingais. Dabar svarbiausias klausimas \u2013 politin\u0117 valia ir sprendimas, kada ir ar \u0161i programa bus diegiama nacionaliniu mastu. \u201eTokia programa reikalauja ne tik finansini\u0173 i\u0161tekli\u0173, bet ir \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 resurs\u0173, ypa\u010d radiolog\u0173 \u012fsitraukimo. Tod\u0117l b\u016btina atsakingai subalansuoti vis\u0105 sistem\u0105, kad, stiprinant vien\u0105 srit\u012f, nenukent\u0117t\u0173 kitos\u201c, – sako POLA direktor\u0117. <\/p>\n

B\u016btent tod\u0117l Pasaulin\u0117 kovos su v\u0117\u017eiu diena tampa ne tik simboline data, bet ir galimybe vie\u0161ai kelti svarbius klausimus: apie prevencij\u0105, apie ankstyv\u0105 diagnostik\u0105, apie sistemos pasirengim\u0105 ir apie sprendimus, kuriuos anks\u010diau ar v\u0117liau vis tiek teks priimti. Kuo anks\u010diau tai padarysime, tuo daugiau gyvybi\u0173 gal\u0117sime i\u0161saugoti.<\/p>\n

Plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys ypa\u010d da\u017enas<\/p>\n

Kasmet plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys nusine\u0161a daugiau gyvybi\u0173 nei kiti da\u017eniausi piktybiniai navikai kartu sud\u0117jus. Tai liga, kuri ilgai tyli \u2013 be skausmo, be simptom\u0173, be \u012fsp\u0117jimo. Kai pagaliau pasibeld\u017eia, da\u017enai jau b\u016bna per v\u0117lu.\u00a0<\/p>\n

Valstyb\u0117s duomen\u0173 agent\u016bros ir Higienos instituto duomenimis, 2024 m. Lietuvoje nuo\u00a0trach\u0117jos, bronch\u0173 ir plau\u010di\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173\u00a0mir\u0117\u00a0apie 1080 \u017emoni\u0173. Trach\u0117jos, bronch\u0173 ar plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys\u00a0buvo pagrindin\u0117 prie\u017eastis i\u0161 vis\u0173 1 577 mir\u010di\u0173 su r\u016bkymu susijusi\u0173 v\u0117\u017eio form\u0173.<\/p>\n

Mokslas ir technologijos leid\u017eia ne tik pasteb\u0117ti pirmuosius ligos po\u017eymius, bet ir kovoti su ja ne tik tradiciniais gydymo metodais, bet ir visi\u0161kai naujais b\u016bdais \u2013 biologine terapija, imunoterapija, individualizuotu gydymu. O netrukus Lietuvoje gali prasid\u0117ti ir ankstyvosios plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio diagnostikos programa \u2013 sprendimas, nuo kurio priklausys \u0161imtai gyvybi\u0173.<\/p>\n

Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinik\u0173 Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovo\u00a0gydytojo pulmonologo prof. Edvardo Danilos teigimu, sergamumas plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu did\u0117ja visame pasaulyje. To prie\u017eas\u010di\u0173 gali b\u016bti daug: kei\u010diasi klimatas, did\u0117ja urbanizacija, stipr\u0117ja pramon\u0117, ple\u010diasi miestai, atsiranda daugiau \u012fvairi\u0173 ter\u0161al\u0173 ore. Kitas dalykas \u2013 ilg\u0117ja \u017emoni\u0173 gyvenimo trukm\u0117, o ilg\u0117jant trukmei min\u0117ti \u017ealingi veiksniai lemia genetinius poky\u010dius, kurie skatina vystytis plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f. <\/p>\n

\"Edvardas <\/p>\n

Pasak profesoriaus, tendencijos ir modeliavimai rodo, kad dar kokius 15-20 met\u0173 sergamumas plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu did\u0117s ir did\u0117s b\u016btent ner\u016bkan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 dalimi, o ilgainiui sergan\u010di\u0173 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu ner\u016bkan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 bus net daugiau negu r\u016bkan\u010di\u0173. Tad visuomen\u0117je gaji nuostata, kad plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu serga tik r\u016bkantys asmenys, nebeatitinka tikrov\u0117s. <\/p>\n

\u201eKalbant apie mir\u0161tamum\u0105 nuo plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio \u2013 tai mirtina liga, ir ji tokia vis dar i\u0161lieka, nuo jos mir\u0161ta tiek \u017emoni\u0173, kiek nuo kit\u0173 da\u017eniausi\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 kartu sud\u0117jus, \u2013 sako E. Danila. \u2013 Europos S\u0105jungos \u0161alyse tiek vyrams, tiek moterims plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys yra antra pagal da\u017en\u012f onkologin\u0117 liga. Vyrams pirmoje vietoje \u2013 prostatos v\u0117\u017eys, moterims \u2013 kr\u016bties v\u0117\u017eys. Bet pagal mir\u010di\u0173 skai\u010di\u0173 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys pirmauja tiek tarp vyr\u0173, tiek tarp moter\u0173. Ir n\u0117ra tendencij\u0173, kad mir\u0161tamumas ma\u017e\u0117t\u0173, gal tik d\u0117l ger\u0117jan\u010dios prie\u017ei\u016bros, moderni\u0173 vaist\u0173 ilg\u0117ja sergan\u010di\u0173j\u0173 gyvenimo trukm\u0117.\u201c <\/p>\n

Specialisto teigimu, plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys pirm\u0105 kart\u0105 aptinkamas da\u017eniausiai jau pa\u017eeng\u0119s, tre\u010dios ar ketvirtos stadijos, kai tikimyb\u0117 i\u0161gyventi penkerius metus ir ilgiau t\u0117ra vos keli procentai. Ta\u010diau jeigu plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eys \u201epagaunamas\u201c ankstyvoje \u2013 pirmoje ar antroje \u2013 stadijoje, tikimyb\u0117 i\u0161gyventi penkerius metus ir ilgiau yra didesn\u0117 negu 50 proc. Skirtumas \u2013 mil\u017eini\u0161kas, tod\u0117l labai svarbu diagnozuoti lig\u0105 kuo anks\u010diau. <\/p>\n

Ankstyvos diagnostikos paie\u0161kos u\u017etruko<\/p>\n

Paklaustas, kokios yra ankstyvo v\u0117\u017eio diagnostikos galimyb\u0117s, E. Danila pasakojo, jog istori\u0161kai bandym\u0173 buv\u0119 nema\u017eai. Buvo m\u0117ginama kas metus daryti kr\u016btin\u0117s l\u0105stos rentgenogram\u0105, bet klausimo tai nei\u0161sprend\u0117 i\u0161 esm\u0117s, nes kr\u016btin\u0117s l\u0105stos rentgenogramos skiriamoji geba n\u0117ra tokia, kad galima b\u016bt\u0173 pasteb\u0117ti ankstyv\u0105 v\u0117\u017e\u012f \u2013 tik kai kuriais atvejais galima pamatyti \u017eidin\u012f, bet tada, kaip taisykl\u0117, liga jau b\u016bna v\u0117lesn\u0117s stadijos. <\/p>\n

Tam tikru laikotarpiu buvo siekiama tirti kosin\u010di\u0173 pacient\u0173 skreplius, bet problema ta, kad dauguma \u017emoni\u0173 nieko nei\u0161kosi ir n\u0117ra k\u0105 tirti \u2013 irgi nepasiteisino. <\/p>\n

Buvo m\u0117ginama plau\u010dius ap\u017ei\u016br\u0117ti atliekant bronchoskopij\u0105 \u2013 tyrim\u0105 su specialiais davikliais, kurie ap\u0161vie\u010dia gleivin\u0119, ap\u017ei\u016brint plau\u010dius i\u0161 vidaus. Ta\u010diau toks tyrimas \u2013 invazinis, tad \u017emon\u0117s jo vengia. Negana to, ji brangus. <\/p>\n

\u201ePrie\u0161 keliolika met\u0173 tapo ai\u0161ku, kad vienintelis metodas, kuris pad\u0117t\u0173 anksti pasteb\u0117ti pakitimus, yra ma\u017e\u0173 dozi\u0173 kr\u016btin\u0117s l\u0105stos kompiuterin\u0117 tomografija, \u2013 sako profesorius. \u2013 \u0160iuolaikiniais kompiuteriniais tomografais galima atlikti diagnostin\u012f tyrim\u0105 sukeliant labai ma\u017e\u0105 ap\u0161vit\u0105 \u017emogui. Tai yra visi\u0161kai saugu ir galima aptikti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f anksti, kol jis dar nepasirei\u0161kia klini\u0161kai\u201c.<\/p>\n

B\u016btent \u0161iuo tyrimu yra paremta Lietuvoje parengta nauja Broncho ir plau\u010dio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa. Pana\u0161i programa vykdoma ir kai kuriose kitose \u0161alyse, Jungtin\u0117se Amerikos valstijose tokia ankstyvos diagnostikos programa vykdoma jau ilgiau kaip 12 met\u0173. Per t\u0105 laik\u0105 labai pager\u0117jo kompiuteriniai tomografai, atsirado dirbtinio intelekto programos, kurios padeda gydytojui radiologui aptiktus pakitimus identifikuoti, interpretuoti. <\/p>\n

Bandomosios programos rezultatai akivaizd\u016bs<\/p>\n

Bandomoji Broncho ir plau\u010dio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa jau vykdyta ir Lietuvoje, i\u0161tirta 1014 pacient\u0173. Kokie rezultatai? <\/p>\n

\u201eEuropos Komisijos direktyva gana primygtinai sako, kad Europos \u0161alys turi \u012fsidiegti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio atrankos program\u0105. Tad nat\u016bralu, kad mes su didele \u012fvairi\u0173 specialist\u0173 \u2013 gydytoj\u0173 pulmonolog\u0173, radiolog\u0173, \u0161eimos gydytoj\u0173, kr\u016btin\u0117s chirurg\u0173, taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybin\u0117s ligoni\u0173 kasos, Seimo sveikatos komiteto, Prezident\u016bros atstov\u0173 komanda pareng\u0117me t\u0105 program\u0105, ir Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santaros klinikos, kartu su dviem kitomis sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaigomis, atlikome bandom\u0105j\u012f tyrim\u0105, \u2013 sako E. Danila. \u2013 Tur\u0117jome atsakyti, ar \u012fmanoma toki\u0105 program\u0105 \u012fgyvendinti Lietuvoje \u017emon\u0117ms nuo 50 iki 70 met\u0173, kurie dar niekuo nesiskund\u017eia, nepriklausomai nuo to, r\u016bko jie ar ner\u016bko.\u201c<\/p>\n

Bandomasis tyrimas parod\u0117, kad programa kuo puikiausiai veikia. Pirmiausia tai \u012frodo \u017emoni\u0173 dalyvavimas. Jei, tarkime, JAV prad\u0117jus \u012fgyvendinti toki\u0105 program\u0105 pirm\u0105j\u012f de\u0161imtmet\u012f programoje dalyvaudavo vos 6 proc. tikslin\u0117s grup\u0117s \u017emoni\u0173, dabar dalyvauja apie 16 proc., tai Lietuvoje net 76 proc. \u017emoni\u0173 sutiko dalyvauti tokiame tyrime, o 91 proc. i\u0161 t\u0173, kurie sutiko, ir atvyko tyrimui. Profesoriaus \u012fsitikinimu, tie skai\u010diai b\u016bt\u0173 dar didesni, jei tyrimas b\u016bt\u0173 vyk\u0119s ne \u017eiem\u0105 ir ne per did\u017ei\u0105sias met\u0173 \u0161ventes. <\/p>\n

Programos tikslas \u2013 aptikti v\u0117\u017e\u012f, kol jis nepasirei\u0161kia klini\u0161kai. Kitaip sakant, atliekant ma\u017e\u0173 dozi\u0173 kr\u016btin\u0117s l\u0105stos kompiuterin\u0119 tomografij\u0105 pamatyti plau\u010diuose d\u0117mel\u0119, \u012fsp\u0117jan\u010di\u0105 apie galim\u0105 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eio \u017eidin\u012f, o aptikus pagal tam tikrus po\u017eymius \u012fvardinti j\u012f kaip nepiktybin\u012f, \u012ftartin\u0105, labai \u012ftartin\u0105 ar ypa\u010d \u012ftartin\u0105 v\u0117\u017eio prasme. Ta dalis \u017eidini\u0173, kurie priskiriami \u012ftartiniems, labai \u012ftartiniems ar ypa\u010d \u012ftartiniems, toliau stebimi \u2013 po kurio laiko atliekamas tyrimas, ar \u017eidinys did\u0117ja, ar atsiranda ka\u017ekokie pakitimai. Tuomet sprend\u017eiama d\u0117l papildom\u0173 tyrim\u0173 poreikio.<\/p>\n

\u201eTirtoje \u017emoni\u0173 grup\u0117je mes aptikome vien\u0105 v\u0117\u017eio atvej\u012f, o 14 asmen\u0173 nustatyti \u017eidiniai, kurie priskirti \u012ftartiniems, labai \u012ftartiniems ir ypa\u010d \u012ftartiniems. Beje, noriu pa\u017eym\u0117ti, kad i\u0161 min\u0117t\u0173 14 asmen\u0173, net 8 buvo ner\u016bkantys. Tai tik patvirtina, kad plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu serga ir ner\u016bkantieji\u201c, – teigia E. Danila. <\/p>\n

Negana to, pasak profesoriaus, tiriant siekiama \u017ei\u016br\u0117ti \u012f \u017emog\u0173 kaip \u012f visum\u0105. Kr\u016btin\u0117s l\u0105stos kompiuterin\u0117s tomografijos vaizde matomi ne tik plau\u010diai, bet ir \u0161irdis, tarpuplau\u010di\u0173 organai, aorta, kasa, kepenys, antinks\u010diai, dalis inkst\u0173, skydliauk\u0117 ir kt. Tad atliekant tyrim\u0105 buvo siekiama steb\u0117ti visk\u0105, ne tik plau\u010dius. Rezultatas \u2013 ma\u017edaug 18 proc. tirt\u0173 asmen\u0173 aptiktos ligos, apie kurias jie ne\u017einojo \u2013 laim\u0117, santykinai ankstyvose stadijose, kai dar galima j\u0173 eig\u0105 koreguoti, kad liga neprogresuot\u0173, regresuot\u0173 (savaime i\u0161nykt\u0173) ar visi\u0161kai j\u0105 i\u0161gydyti. <\/p>\n

\u201eVadinasi, \u0161i programa gali pad\u0117ti \u201epagauti\u201c ne tik ankstyv\u0105 plau\u010di\u0173 v\u0117\u017e\u012f, bet ir daugel\u012f kit\u0173 lig\u0173. Tai m\u016bs\u0173 tyrimas tikrai buvo labai vertingas\u201c, – sako gydytojas.<\/p>\n

Programa pad\u0117s sutaupyti<\/p>\n

E. Danilos teigimu, Lietuvoje yra technin\u0117s galimyb\u0117s vykdyti ankstyvos plau\u010di\u0173 patikros program\u0105 jau dabar: kompiuterin\u0117s tomografijos aparat\u0173 yra tiek, kiek reikia, ir dar net \u0161iek tiek daugiau, j\u0173 i\u0161sid\u0117stymas visoje \u0161alyje yra gana tolygus, tad tiriamiesiems nereik\u0117t\u0173 toli va\u017eiuoti. Pakankamai yra ir specialist\u0173, galin\u010di\u0173 tyrim\u0105 atlikti bei apra\u0161yti rezultatus, o kadangi tyrimas n\u0117ra skubus, tai ir tas apra\u0161ymas neprival\u0117t\u0173 b\u016bti skubus. Yra galimyb\u0117s \u012f \u0161\u012f proces\u0105 pasitelkti ir dirbtinio intelekto programas, kurios padeda vaizdus vertinti.<\/p>\n

\u201eBandom\u0105j\u0105 program\u0105 \u012fvykd\u0117me, pateik\u0117me rezultatus sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jams \u2013 Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligoni\u0173 kasai. Jie sutiko, kad programa gera, ta\u010diau kilo klausimas, kiek kainuos j\u0105 \u012fgyvendinti, \u2013 pasakoja profesorius. \u2013 Mes kreipiam\u0117s \u012f nepriklausom\u0105 mokslin\u0119 organizacij\u0105 Nyderlanduose, atliekan\u010di\u0105 \u012fvairi\u0173 medicinini\u0173 ekonomini\u0173 modeli\u0173 skai\u010diavimus, prognozavimus, pateik\u0117me jiems vis\u0105 med\u017eiag\u0105. Jie atliko skai\u010diavimus ir rezultatai mus nustebino ger\u0105ja prasme\u201c. <\/p>\n

Paskai\u010diuota, kad per kiekvien\u0105 penkeri\u0173 met\u0173 laikotarp\u012f tokia programa Lietuvai sutaupyt\u0173 ma\u017eiausiai 25 milijonus eur\u0173 sveikatos apsaugai skiriam\u0173 l\u0117\u0161\u0173 (neskai\u010diuojant l\u0117\u0161\u0173, kurios sutaupomos socialinei pagalbai ir t. t.). Ne pareikalaut\u0173, o sutaupyt\u0173! Kaip tai \u012fmanoma? Ogi labai paprastai: aptinkamos ligos ankstyvoje stadijoje, anksti pradedamos gydyti arba imamasi prevencini\u0173 veiksm\u0173 ir jos netampa sunkiomis l\u0117tin\u0117mis ligomis, nereikia operacij\u0173, neatsiranda komplikacij\u0173, nereikia brangiausi\u0173 tyrim\u0173. Negana to, modeliavimas parod\u0117, kad per t\u0105 pat\u012f laikotarp\u012f galima i\u0161gelb\u0117ti 310 gyvybi\u0173 \u2013 tiek \u017emoni\u0173 i\u0161vengt\u0173 prie\u0161laikin\u0117s mirties. <\/p>\n

Laukiama sprendimo<\/p>\n

Bandomoji programa \u012fvykdyta, rezultatai pateikti, vertinimas ir prognozuojama nauda gauta, ta\u010diau Broncho ir plau\u010dio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programa vis dar n\u0117ra vykdoma kaip nacionalin\u0117 programa. E. Danilos teigimu, laukiama valstyb\u0117s sprendimo.<\/p>\n

\u201eMes tur\u0117jome ka\u017ekada dr\u0105sos parengti toki\u0105 program\u0105, i\u0161bandyti, paskai\u010diuoti, dabar reikia vald\u017eios institucij\u0173 dr\u0105sos leisti j\u0105 \u012fgyvendinti, \u2013 sako profesorius. \u2013 Gal nelengva tam pasiry\u017eti, bet tai yra nei\u0161vengiama, tai yra progresas. Jau daugelis \u0161ali\u0173 juda \u012f priek\u012f, laikas jud\u0117ti ir Lietuvai. Suprantama \u2013 l\u0117\u0161os \u0161alies gynybai svarbu, bet jeigu galvosime tik apie tai, niekada neatsiras papildom\u0173 l\u0117\u0161\u0173 progresui, kuri\u0173 reikia prad\u0117ti programai ir kuri paskui tas pa\u010dias l\u0117\u0161as gr\u0105\u017eins ir dar prid\u0117s, nes sutaupys. Juo labiau, kad \u0161ios investicijos atsipirks ir net duos finansin\u0117s naudos jau po penkeri\u0173 met\u0173, jau nekalbant apie i\u0161gelb\u0117tas \u017emoni\u0173 gyvybes\u201c.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"V\u0117\u017eys \u2013 viena aktualiausi\u0173 tem\u0173 Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktor\u0117s Neringos \u010ciakien\u0117s teigimu, vasario 4-oji \u2013 Pasaulin\u0117…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":98038,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":"","_share_on_mastodon":"0"},"categories":[13],"tags":[25,30,31,34,35,24,32,33,37,39,36,38,40,19727,23,22,28,29,26,27,611],"class_list":["post-98037","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","category-lietuva","tag-antrastes","tag-breaking-news","tag-breakingnews","tag-featured-news","tag-featurednews","tag-headlines","tag-latest-news","tag-latestnews","tag-lietuva","tag-lietuviu","tag-lithuania","tag-lithuanian","tag-lt","tag-medicinos-informacijos-centras","tag-naujienos","tag-news","tag-populiariausios-naujienos","tag-populiariausiosnaujienos","tag-top-stories","tag-topstories","tag-vezys"],"share_on_mastodon":{"url":"https:\/\/pubeurope.com\/@lt\/116007858524421713","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/98037","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=98037"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/98037\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/98038"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=98037"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=98037"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=98037"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}