Su privatumo klausimais susiduria kone kiekvienas. \u012eprasta situacija, kai po pokalbio su draugu apie atostogas socialini\u0173 tinkl\u0173 srautas staiga prisipildo vie\u0161bu\u010di\u0173 ir kelioni\u0173 pasi\u016blymais? Lyg ka\u017ekas klausyt\u0173si. Kartais privatumo pa\u017eeidimai kyla d\u0117l m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 neatidumo, o kartais \u2013 d\u0117l saugumo sprag\u0173. Tad kuo skiriasi \u0161ios dvi s\u0105vokos ir kaip naujausios technologijos gali pad\u0117ti apsaugoti ir vien\u0105, ir kit\u0105?<\/p>\n
Egl\u0117 Tamelyt\u0117, \u201eSamsung\u201c komunikacijos vadov\u0117 Lietuvoje, ai\u0161kina, kad privatumas susij\u0119s su tuo, kaip \u012fmon\u0117s tvarko joms patik\u0117tus vartotoj\u0173 duomenis. \u0160is klausimas, pana\u0161u, tampa vis aktualesnis.<\/p>\n
\u201eM\u016bs\u0173 apklausos rodo, kad 9 i\u0161 10 europie\u010di\u0173 nerimauja d\u0117l savo privatumo internete. Tad nestebina, kad vis labiau populiar\u0117ja technologijos, kurios saugo \u012frenginius ne tik nuo \u012fsilau\u017eim\u0173, bet ir \u00a0u\u017etikrina, kad duomenys b\u016bt\u0173 naudojami tik su vartotojo \u017einia\u201c, \u2013 sako \u201eSamsung\u201c atstov\u0117.<\/p>\n
Tokiam nerimui pagrindo i\u0161ties yra. Nors daugelis mobili\u0173j\u0173 program\u0117li\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 deklaruoja, kad u\u017etikrina privatum\u0105, ta\u010diau program\u0117li\u0173 privatumo politika atskleid\u017eia kit\u0105 realyb\u0119: informacija da\u017enai gali b\u016bti perduodama partneriams, naudojama reklamos tikslams ar kaupiama elgesio profiliams nustatyti. \u0160ios taisykl\u0117s paprastai b\u016bna i\u0161d\u0117stytos program\u0117li\u0173 naudojimo s\u0105lygose, kuri\u0173 vartotojai da\u017eniausiai neskaito.<\/p>\n
Su apgaule susiduria kone kas antras<\/p>\n
Privatumo ne\u012fmanoma u\u017etikrinti ir be patikimo saugumo internete \u2013 priemoni\u0173 ir praktik\u0173, skirt\u0173 apsaugoti vartotoj\u0105 ir jo duomenis nuo kenk\u0117ji\u0161kos veiklos ir i\u0161orini\u0173 gr\u0117smi\u0173. O saugotis reikia ne tik nuo virus\u0173 ir kenk\u0117ji\u0161k\u0173 program\u0173, bet ir suk\u010diavimo (angl. phishing), tapatyb\u0117s vagys\u010di\u0173 bei kibernetini\u0173 atak\u0173. Europos Komisijos duomenimis, 45 proc. Europos S\u0105jungos gyventoj\u0173 kasmet susiduria su apgaul\u0117mis internete.<\/p>\n
Viena klastingiausi\u0173 \u0161i\u0173 dien\u0173 schem\u0173 \u2013 suklastoti QR kodai (angl. quick response code, liet. greito atsako kodas). Neatsargiai nuskenavus tok\u012f kod\u0105, galima atsidurti netikrame banko puslapyje arba, dar blogiau, \u012f savo \u012frengin\u012f parsisi\u0173sti kenk\u0117ji\u0161k\u0105 program\u0105. Pra\u0117jusi\u0173 met\u0173 duomenys \u0161okiruoja: net tre\u010ddalis Europoje \u012fvykdyt\u0173 suk\u010diavimo atvej\u0173 buvo susij\u0119 b\u016btent su \u0161ia technologija.<\/p>\n
Su duomen\u0173 saugumo problemomis susiduria ne tik vartotojai, bet ir verslas. Tarptautin\u0117 IT ir rizikos valdymo bendrov\u0117 \u201eIT Governance\u201c skelbia, kad vien 2024 m. saus\u012f Europoje buvo nutekinta daugiau nei 2 mlrd. vartotoj\u0173 \u012fra\u0161\u0173. Tokie incidentai griauna reputacij\u0105 \u2013 pasaulin\u0117s audito ir konsultacij\u0173 bendrov\u0117s \u201ePricewaterhouseCoopers\u201c (PwC) apklausa atskleid\u0117, kad 44 proc. vartotoj\u0173 nustoja naudotis \u012fmon\u0117s paslaugomis po duomen\u0173 pa\u017eeidimo.<\/p>\n
Da\u017enai d\u0117l pa\u017eeidim\u0173 verslui tenka gerokai papurtyti ki\u0161en\u0119. Tarptautin\u0117 teisini\u0173 paslaug\u0173 \u012fmon\u0117 \u00a0\u201eDLA Piper\u201c apibendrina, kad vien per 2024 metus su Bendrojo duomen\u0173 apsaugos reglamento (BDAR) pa\u017eeidimais susijusios baudos vir\u0161ijo 1,2 mlrd. eur\u0173. Technologij\u0173 korporacijos \u201eIBM\u201c skai\u010diavimais, 2024 m. vidutin\u0117 duomen\u0173 pa\u017eeidimo kaina pasiek\u0117 4,88 mln. eur\u0173.<\/p>\n
Sprendim\u0173 aplenkti gr\u0117smes \u2013 vis daugiau<\/p>\n
E. Tamelyt\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad nors gr\u0117smi\u0173 daug\u0117ja, technologij\u0173 k\u016br\u0117jai taip pat nesnaud\u017eia. Tokie saugumo sprendimai kaip dviej\u0173 \u017eingsni\u0173 autentifikacija, duomen\u0173 \u0161ifravimas ir reguliar\u016bs atnaujinimai \u0161iandien laikomi b\u016btinais, kad neb\u016bt\u0173 atveriamas kelias kibernetin\u0117ms atakoms. Taip pat nuo ketur\u017eenkli\u0173 PIN kod\u0173 pereita prie biometrini\u0173 duomen\u0173 \u2013 pir\u0161t\u0173 atspaud\u0173 ir veido atpa\u017einimo naudojimo. Rinkos ir vartotoj\u0173 duomen\u0173 analiz\u0117s platformos \u201eStatista\u201c duomenimis, 2024 metais net 74 proc. i\u0161mani\u0173j\u0173 telefon\u0173 naudotoj\u0173 pasaulyje savo \u012frenginius atrakino atspaudu ar veido atpa\u017einimo funkcija. Prie\u0161 penkerius metus taip elg\u0117si ma\u017eiau nei pus\u0117 vartotoj\u0173.<\/p>\n
Vienas duomen\u0173 saugum\u0105 u\u017etikrinan\u010di\u0173 sprendim\u0173 \u2013 moderniuose telefon\u0173 modeliuose, pavyzd\u017eiui, \u201eSamsung Galaxy S25 Edge\u201c, \u012fdiegta \u201eSamsung Knox Security\u201c technologija. Ji naudoja konteinerizavimo princip\u0105 \u2013 jautri informacija (slapta\u017eod\u017eiai, PIN kodai, biometrin\u0117 informacija ir pan.) atskiriama nuo likusios sistemos.<\/p>\n
\u201eKitaip sakant, net virusais ar kenk\u0117ji\u0161komis programomis u\u017ekr\u0117stame telefone slapta\u017eod\u017eiai ar biometriniai duomenys i\u0161lieka nepasiekiami. Svarbiausia, kad \u0161i technologija visiems vartotojams suteikia profesionalaus lygio apsaug\u0105, kuri\u0105 iki \u0161iol da\u017eniausiai rinkosi tik \u012fmon\u0117s ir valstyb\u0117s institucijos. Tai ypa\u010d svarbu, nes viename \u012frenginyje vis da\u017eniau talpinami tiek asmeniniai, tiek verslo duomenys, o pavoj\u0173, kaip rodo vie\u0161ai prieinama informacija, vis daug\u0117ja\u201c, \u2013 akcentuoja \u201eSamsung\u201c atstov\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Su privatumo klausimais susiduria kone kiekvienas. \u012eprasta situacija, kai po pokalbio su draugu apie atostogas socialini\u0173 tinkl\u0173 srautas…\n","protected":false},"author":2,"featured_media":9976,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[17],"tags":[3797,81,1236,3795,3798,3793,207,3799,1954,37,39,36,38,40,3794,3796,3792,3800,46],"class_list":{"0":"post-9975","1":"post","2":"type-post","3":"status-publish","4":"format-standard","5":"has-post-thumbnail","7":"category-verslas","8":"tag-atveriame","9":"tag-business","10":"tag-del","11":"tag-duomenu","12":"tag-duris","13":"tag-gyvenima","14":"tag-jusu","15":"tag-kodai","16":"tag-kurie","17":"tag-lietuva","18":"tag-lietuviu","19":"tag-lithuania","20":"tag-lithuanian","21":"tag-lt","22":"tag-nerimaujame","23":"tag-patys","24":"tag-pavagia","25":"tag-sukciams","26":"tag-verslas"},"share_on_mastodon":{"url":"","error":""},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9975","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=9975"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/9975\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/9976"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=9975"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=9975"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.europesays.com\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=9975"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}