Nauja Lietuvos vėliava su Gedimino stulpais ir istorinėmis spalvomis

Pamačiau čia reddite kažkieno bandymus įkelti Lietuvos naują vėliavą pagrįstą Dobužinskio Lietuvos vėliavos versija, kuri vos per plauką netapo 1940 metais nauja Lietuvos vėliava. Tad čia įkeliu ir savo bandymą.

Trumpas paaiškinimas kodėl išvis reikia Lietuvai naujos vėliavos. Dabartinė Lietuvos vėliava visada buvo skubotas kompromisas. Žalia spalva niekada nebuvo istorinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės spalvų dalis (ir labiau asocijavosi su Žemaitija arba Mažąja Lietuva nei su istorine LDK. Kai 1917 m. Lietuvių tautos taryba (supratusi realias galimybes atkurti Lietuvos valstybę) ėmėsi kurti Lietuvos vėliavą, pirmiausia buvo rimtai svarstoma galimybė tiesiog naudoti istorinę LDK raudoną vėliavą su Vyčiu (panašią į dabartinį Lietuvos herbą arba dažnai dabar prie namų keliamą "istorinę Lietuvos vėliavą"). Tačiau tuo metu bolševikai taip pat naudojo raudoną vėliavą (be to, vėliavą su Vyčiu buvo techniškai sudėtinga pagaminti), tad nuspręsta pridėti papildomą spalvą ir sukurti dvispalvę. Buvo siūlymas naudoti geltoną šalia raudonos, bet nugalėjo pasiūlymas dėti žalią (dėl sentimentų 19 amžiaus Mažosios Lietuvos vėliavai. Mažoji Lietuva tuo metu priklausė Vokietijos Prūsijai, kurioje gyveno lietuviai – dabar tai Kaliningradas; vėliava buvo žalia-balta-raudona), žalia spalva buvo paimta iš ten, galiausiai pridėta ir geltona, o gautas rezultatas buvo skirtas vėlesniam keitimui – tai nebuvo numatyta kaip ilgalaikis sprendimas, tik laikinas variantas. Geltona-žalia-raudona vėliava Lietuvą vizualiai labiau sieja su Afrikos, Pietų Amerikos ir kai kurių Pietų Azijos tautų spalvomis nei su tikruoju Lietuvos geografiniu ir istoriniu kontekstu. Reik suprasti, kad visos papildomos trispalvės spalvų prasmės (apie saulę, miškus ir kraują ir t.t.) buvo sugalvotos jau vėliau.

Tarpukario metais aktyviausias asmuo, ėmęsis vėliavos keitimo, buvo tapytojas, scenografas ir heraldikos entuziastas Mstislavas Dobužinskis (1875–1957). Jis aštriai kritikavo trispalvę ir pasiūlė daugybę variantų, ir du jo projektai 1940 m. buvo atrinkti tapti naująja Lietuvos vėliava. Tačiau sovietai atėjo greičiau nei oficialiai numatyta vėliavos pakeitimo data – ir Lietuva nustojo egzistavusi kaip nepriklausoma valstybė.

Grįžkime prie šios vėliavos varianto. Šiame variante tarp geltonos ir raudonos įsiterpia Lietuvai svarbus simbolis – Gediminaičių stulpai. Gediminaičių stulpų variantų istorine prasme yra daug. Šis – iš 1435 m. Bergshammer kodekso, šiek tiek pasviręs (pasvirusi versija labiau tinka tokio tipo dizainui, kuriame geltonai spalvai nuo raudonos reikia atskirti vertikaliomis baltomis linijomis per vidurį). Jis priskiriamas Žygimantui Kęstutaičiui – paskutiniam LDK valdovui iš kunigaikščio Kęstučio kraujo linijos, kuris stengėsi išlaikyti etninės lietuvių katalikų diduomenės ir lietuvių dominavimą LDK (po jo žūties 1440 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė vis labiau virto rusėniška valstybe, o vėliau "sulenkėjo").

Yra dar viena priežastis, kodėl reiktų grįžti prie LDK spalvų. Ypatingai dabar, kai Baltarusijos opozicija ir visokie marginalai "litvinai" bando pasiglemžti LDK paveldą (o mus ir mūsų valstybę tiesiog vadinti žmūdais, žemaičiais ir t.t.), labai protinga būtų ne bėgti nuo LDK paveldo, o jį kaip tik įtvirtinti valstybinėje simbolikoje (kažką panašaus siūlė ir istorikas Alfredas Bumblauskas).

Antrame paveikslėlyje išdėsčiau visus inspiracijos šaltinius ir istorinius vėliavos pagrindimą.

Kas man patinka šiame variante: jis išskirtinis, pakankamai paprastas, atitinka istorinės Lietuvos valstybės (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) spalvas, turi ryškų „lietuvišką charakterį", lengvai atpažįstama nuo kitų vėliavų (ypač nuo tipinių XIX–XX a. trispalvių) ir nepanaši į tipišką "random" Afrikos šalies vėliavą ar išvis kokią Mianmaro vėliavą, kaip dabartinė.